nuvelėti reikšmė

Kas yra nuvelėti? nuvelė́ti tr. NdŽ, KŽ 1. Gmž(Krd) išskalbti: Da lig Kalėdom, būdavo, žlugtą nuvelė́davau Kp. Tai nunešam sodželkon, nuvelė́jam [audeklą] su kultuve Kpr. Tai nuvelė́ja [audeklus], tai vėl taiso po pabalius Kpč. Mano dukrelė darbinykelė apžlugo žlugtelį ir nuvelėjo LMD(Ml). | refl. Š: Vasarą bet kokia velėtoja nusvelė́ja, panytės nusvelė́ja, žiemą aliai šūdą tarnaitės velė́davo Km. | Daviau daviau – nenusvelė́ja [nešvarumas] Klt. 2. Yl, Gdr, Stlm nuplauti, numazgoti, nuprausti: Anos [kojos] nejuodos, ale suskilę, nemožna nuvelė́t Vdn. Nuvelė́ju sūrį pienu, tai visas tik paspūtęs, geltonas Klt. Ta mergė įbris į prūdą, nu kitas priduos tą avį, ta ten tame prūde tą avį ir nuvelė́s Yl. Nuvelė́t silkė nereikia, tik nulupt Mlk. | refl. tr., intr. Ut, Dgč: Nusinešei šiulto vandenio [pirtin] nusvelė́t, ir gerai Skdt. Pirma eik nusvelė́k rankas, tada valgysi Vdn. ║ plaunant pašalinti: Iškasus savo pinigus iš žemių, pirmiausia norėjo nuo jų rūdymą nuvelėt LTR(Slk). 3. skalbiant panaikinti tvirtumą, nuskalbti: Atlingavęs iki manęs, tuojau sukniubo dirvoje ir gulėjo paslikas, lyg nuvelėtas autas J.Balt. | refl.: Per ilgą velėjimą nusivelė́ja kultuvė NdŽ. 4. primušti, nupliekti: Kad aš tave nuvelėsiu, tai ir klausysi Grž. Piktas buvo, ne kartą bobai nugarą vadelėm nuvelė́jo Slk. 5. nutrinti, nunešioti, nuvalkioti: Pasaugok, nenuvelė́k drobuželių Krš. 6. refl. prk. nusidanginti, nusitrenkti: Kur benusivelė́jęs, į kurias nepadalijas! Užv. ◊ šónus nuvelė́ti primušti: Tu man nelįsk į akis, aš tau šónus nuvelė́siu NdŽ. Visi mes buvom aplamdyti, neblogai nuvelėtais šonais J.Balt. \ velėti; apvelėti; atvelėti; įvelėti; išvelėti; paišvelėti; nuvelėti; pavelėti; parsivelėti; pervelėti; pravelėti; privelėti; razvelėti; suvelėti; užvelėti