Kas yra apraukti? apraũkti, -ia (àpraukia Krš), àpraukė tr. 1. refl. pasidaryti kiek raukšlėtam: Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pyksta Jž. 2. užverti, užtraukti raukais: Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų Šts. Kišk į subinę ir aprauk tus savo markius! Šts. | refl. tr.: Apsirauk tą kningą, kad mun neduodi! M.Unt(Lk, Tv). Apsirauk, tik kad užraukai nepatrūktų (juok.) ž. ║ prk. apsemti: Lytus àpraukė mūso bulves bekasant, nenukasėm nė trečdalio dirvos Šts. 3. apjuosti, aptraukti: Vietoj [kelnių] juosmens buvo apraukta virvutė rš. 4. apsiūti paraukimais, rauktinukais: Apraũkia kvoldais suknias Ps. Apsiūta aplinkui, apiraukta – kabačikas Tvr. 5. šnek. prastai, šiaip taip pasiūti kiek reikia: Siuvėjas atėjęs apsiuvo, àpraukė Dkš. | refl.: Nekoks ten iš jo siuvėjas, bet – saviesiam namie apsiraũkia Jž. Sau apsiraũkia Ėr. 6. refl. šnek. apsiniaukti: Jau antra savaitė apsiraukė, ir dar galo nematyt Prn. \ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti