paraukti reikšmė

Kas yra paraukti? paraũkti, -ia (pàraukia Rs), pàraukė tr. N, Sut, M 1. padaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): Tik pàraukė nosį Lp. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį Mš. | refl.: Da nesena, o jau burna pasiraũkus Plv. Tokia rūgšti košė [bruknių], net pasirauki, kai valgai Ob. ║ refl. kiek suraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonumo, nepasitenkinimo, iš piktumo): Mūsų viršaitis vis toks pasiraũkęs, piktas vaikšto Jnšk. 2. Vkš siuvant padaryti raukšlių, klosčių: Pàrauktas peretkas pakiliau stovi Dkš. Momos spanyčia parauktà Dglš. Rauktinės priešakys lygus, šonų ir nugaros pridūrimas tankiai parauktas Kp. Baltinių nugarą reikia paraukti arba suklostuoti rš. Ar pàrauktą siūsies bliuzkelę, ar palaidą? Ds. 3. J, Prk, Slnt pasiūti, padirbti (nagines): Paėmiau ir besiveizant dvejas nagines pàraukiau Vvr. Vakare bočius pàraukė dukterie nagines Mžk. Paraũk vaikuo nagines į dirvą eiti Rt. Naginės parauktos iš kailio žalio M.Valanč. | refl. tr. Vvr: Ar pasìraukei nagines? Šv. Vaikiai, pasiraũkit rytuo kojinas į medę važiuoti Kal. Su naginėms ejom, gražiai pasiraũkdavau Užv. Vykusiosios mergės pasìrauka nagines Gršl. 4. Šlv, Vvr, Smn, Šln šnek. greitomis, prastai pasiūti: Aš vaikam vis pati pàraukiu Rdm. Kas tau taip bjauriai tas kelnes pàraukė?! Up. Mama pati su rankom paraũkia sijoną Stč. Jis ir mun apsiaustą pàraukė, tik kas iš to, kad negaliu vilktis Ll. Galėtų ji man paraũkt suknelę Ėr. Jonukui reikėjo baltinėlius paraũkt Mrs. Man pàraukė šiokius tokius marškinius Nmn. Tai jau paraũk man ant nedėlios tą bliuzkelę Pc. Kokį paprastą drabužėlį pàrauki kada kam Krn. | refl. tr.: Ana pati pasìrauk, tur siuvamą mašiną Krš. Kad ir nemokėdama, sijoną bile kaip pati pasìraukiau Vkš. \ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti