nuraukti reikšmė

Kas yra nuraukti? nuraũkti, -ia (nùraukia Krš), nùraukė tr. 1. padirbti (nagines): Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusės Kal. 2. BzF163 mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: Nuraukiù štrumpą megzdamas K. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir nuraũksi Ggr. Neregu nė žekės nuraũkti Šts. Na, aš jau žekę nùraukiau Sg. Mezgėja nuraũkia pirštinę Lnkv. Kulnį nuraũkti moka, mokyta nėrėja (juok.) Šts. ║ nusmailinti (baigiant krauti): Kam taip nuraukei greitai vežimą, dar reikėjo krauti Jnš. Teip gerai nùraukėt kūgį, geriau kai anpiet Žal. 3. šnek. prastai pasiūti: Toks siuvėjas nùraukė švarką kaip maišą Jnš. 4. šnek. pabaigti (darbą, dainą, kalbą): Vos nuraukiau kaip ežero galą Brs. Šneki ir šneki, ir galo nėra – nepabaigi, nenuraukì Gl. | refl.: Vos tik dainos posmai nusiraukė, senis tėvas išbėrė rš. 5. tr. šnek. išgerti (raukantis): Ar dar nùrauki kokį lašą? PnmA. 6. šnek. nugyventi: Kai pradė[jo] gyvent, b[uv]o triobos nùrauktos, tvoros nudraskytos Gs. 7. Skr coire: Tą mergą nuraukė, i bobos sužinojo Rdn. 8. šnek. pelnyti, gauti: Nedaug aš tę nùraukiau Lš. ║ nusukti: Kad reikėjo už darbą užmokėti, man daug nūraukė Prk. Ką nors pirkdama ar parduodama, ji vis kelius centus nuraũkdavo Grdm. ║ slapčia atidėti (kuriam tikslui): Ne kartą ji, nuraukusi keletą grašių, siunčia sūnui, ir siuntinių vienas kitas keliauja į Karaliaučių I.Simon. | refl. tr.: Tuos pinigus tėvas, nuo savęs nusiraukęs ir nuo žmonos paslėpęs, įspaudė sūnui į delną I.Simon. 9. Vžns, Tršk šnek. suprasti, nutuokti, numanyti: Anas truputį nuraũkia apie šitą dalyką Dbk. Ar tu ką nors nùrauki? Plng. A tu nenuraukì, kas tai padarė? Krkn. Aš biškį nuraukiù, kur ji galėjo išeit Krkn. Kam apsiėmei, nieko nenuraũkdamas KzR. \ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti