pabaigti reikšmė

Kas yra pabaigti? pabaĩgti, -ia, pàbaigė 1. tr., intr. ką padaryti, privaryti, prieiti iki galo: Pàbaigiau valgyti (visiškai pavalgiau) Pn. Pabaigė amžių prie jų BsPIV34. Strošnos balos – nepabaĩgiamos! Ds. Veizdėkig, kaip toli sunkesnė kančia niekad nepabaigiama DP11. ^ Ne tas vyras, kurs pradeda, bet kurs pabaĩgia Gs. Geriau nepradėti, neg pradėjus nepabaĩgti Sim. pabaigtinaĩ adv.: Apgėrėme nuokulas, kad pabaigtinaĩ pàbaigėme kūlę kulti J. Sunkus darbas žmogų pabaigtinaĩ suvaro Vj. | refl. intr., tr.: Liko dar viena lysia neravėta – tą pačios pasibaĩgsim Gs. Pasìbaigė šventės, kitų negreit sulauksim Rm. Pasìbaigė šviesybė (nebemato) Srv. Paskiau tas kelelis visai pasibaigė, tik siauras takelis buvo BsPI22. ║ refl. išsieikvoti, išsekti: Jau pasìbaigė duona, o da rugiai nemalti Gs. 2. tr. nuvarginti, pribaigti: Bevaikščiodamas, bedirbdamas visai pàbaigiau kojas Mrj. Mane liga labai pàbaigė Krč. 3. refl. sunykti, nuskursti, galą gauti: Aš pasìbaigiau, kalvė pasìbaigė ir namai pasìbaigė Brsl. Pasbaĩgus pasbaĩgus ana ažu tų vaikų Ut. Jau jis, žmogelis, pasibaĩgęs, susenėjęs Jnšk. Jis nesiduoda prikalbėti, nors tu, žmogus, ir pasibaĩk! Jnšk. Mano kailiniai pasìbaigė (suplyšo), šilimos nebelaiko Pn. \ baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; parbaigti; perbaigti; prabaigti; pribaigti; subaigti; užbaigti

pabaigti sinonimai