nubaigti reikšmė

Kas yra nubaigti? nubaĩgti, -ia, nùbaigė tr. 1. padaryti ką iki galo, užbaigti: Kelinta diena dirbi ir vis dar nenubaigì pirštinės Trgn. Palenkęs nubaĩk [leist] bačkelę Jnšk. Tai nùbaigiau šiaip taip vasarojų pjaut Ut. Ana savo senatvę nùbaigė (nj.) turtūse Akm. Vargo vargo ir bevargdamas nùbaigė amžių Gs. ║ padaryti ką pabaigoje, užbaigti kuo: Kiti galą taip nubaĩgia pasakodami Jrk82. 2. nuvarginti, nukamuoti, pražudyti, pribaigti: Nubaigsi sveikatą besiplėšydama, nė amžinatilsio niekas nepasakys Žem. Arklys buvo pervažiuotas ir sunkiai sužeistas, taip kad reikėjo jį nubaigti prš. 3. refl. nudvėsti, numirti: Ar da tas šuo nenusìbaigė? Alk. ^ O kad tu nusibaigtum! Sln. Pirmiau pats nusibaigsi, negu darbus užbaigsi PPr65. ║ sunykti: Po ligos vyras buvo visai nusibaigęs, vieni kaulai Jnš. Visiškai nusìbaigei (sudžiūvai) besirūpindamas Stč. \ baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; parbaigti; perbaigti; prabaigti; pribaigti; subaigti; užbaigti