užmokėti reikšmė

Kas yra užmokėti? 1 užmokė́ti 1. tr., intr. R, Smn sumokėti, atlyginti: Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo Ėr. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum J. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais LTR. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati Ms. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta JV373. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium KrvD122. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę M.Valanč. Būsi užmokėtas, pagrajyk Dr. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami S.Dauk. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti BB2Moz22,12. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam ... didę malonę padarys DP194. Tada visiškai užmokės jautį už jautį Ch2Moz21,36. Alga metinė, metuose ažumokama SD79. ^ Užmokės, kad kuolai žaliuos (niekuomet neužmokės) B. Užmokės lopeta (niekuomet neužmokės) B. Užmokės mirus angliais PPr433. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s Nm. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną Grš. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti B. Ką akys mato, kešenė užmoka Tsk. | refl. tr., intr.: Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui J.Balč. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo Krš. Karvei ganyklą nors užsimokam (tiek mažai karvė duoda pieno) Kp. ║ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna K.Donel1. 2. intr. Dsn, LTR(Vdk) prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano V.Krėv. Už gera jis nor piktu užmokėti S.Dauk. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka Švnč. | refl.: Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka Tat. 3. refl. Alv, Šk būti naudingam, apsimokėti: Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt Mrc. Bartis neužsimoka su jais Brt. Nebužsimóka remontuot tą trobą Vkš. Y[ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių] Vgr. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus] Slm. Dovana neužsimóka parduot Sb. užsimokė́tinai adv.: Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai Slnt. ◊ brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti (už ką) patirti daug nemalonumų, sunkumų: Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės Jnš. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę Blv. gálva užmokė́ti netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele V.Krėv. \ mokėti; antmokėti; apmokėti; atmokėti; damokėti; įmokėti; išmokėti; numokėti; pamokėti; permokėti; primokėti; sumokėti; užmokėti; paužmokėti

užmokėti sinonimai