atmokėti reikšmė

Kas yra atmokėti? 1 atmokė́ti 1. tr., intr. K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti I.Simon. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu BsMtI66. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų J. Atmokė́jo ma[n] už arklį KzR. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu Skr. | refl. tr., intr.: Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais Vaižg. Jau mokesčius atsimokė́jau KzR. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs Šts. ║ pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: Bitėm ka duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka Alk. 2. intr., tr. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų) Skr. Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs Vaižg. | refl.: Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti Vn. 3. intr. Skdv prk. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai L.Gir. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs J.Bil. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai Ml. Palaukit, mes jums atmokė́sim! Lnkv. | refl.: Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo I.Simon. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu J.Balč. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti BsPII14. ^ Už gerą visada blogumu atsimokama LTR(Akm). 4. refl. Brž būti pelningam, apsimokėti: Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka Vkš. Neatsimóka pienas pirkti Kl. \ mokėti; antmokėti; apmokėti; atmokėti; damokėti; įmokėti; išmokėti; numokėti; pamokėti; permokėti; primokėti; sumokėti; užmokėti; paužmokėti

atmokėti sinonimai