nugyventi reikšmė

Kas yra nugyventi? nugyvénti 1. tr., intr. gyvenant išbūti: Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems (vaikams), kokį nugyveno pats J.Avyž. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom Lš. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu NS101. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba sudužęs vagonas P.Cvir. | Ir tu pats nugyvénsi, kaip mes nugyvẽnom Slnt. | refl.: Jis pas tą brolį ir nusigyveno (amžių pabaigė) Lnkv. 2. tr. ilgiau gyventi už kitą: Vyras nugyveno dvi žmonas Kair. 3. išgyventi 6: Laukai mano priprasti, nudarbuoti, nugyventi – nepaklysiu Šts. 4. intr. B nuskursti, suvargti, sunykti: Nugyvenaũ aš ten begyvendamas, t. y. sunykau, nevyko gyventi J. Nuo koto nugyvẽno jis, kad mieto nebliko J. ^ Ožka pragyventi, ožka nugyvénti Plt. | refl.: Valstietis laikosi įkibęs į žemę, kol visai nusigyvena sp. Jis visai nusigyveno J. Gyveno gyveno ir nusigyvẽno nuo koto (visiškai suvargo) Srj. Teismo apskelbtas nusigyvenusiu skolininku rš. 5. tr. nuskurdinti; suvarginti; daryti sunykusį, nuskriausti: Kad čia nugyventas gyvenimas – stogai kiauri, pamatai išpuvę Šts. Jiedu begyvendamu nugyveno savo namus BsPIII197. Nugyvẽno (nuvarė) arklį Šts. Nugyvẽno mergaitę ir pametė Šts. Kai šitą (laikrodį) nugyvénsiu (kai jis pages), tai kitą vėl pirksiu to pačio darbo Plv. | Turtas nugyvenamas ir pragyvenamas Ut. 6. tr. nualinti, laisinti, nuplėšti (žemę): Nugyventos žemės linai yr šiurkšti, spalio nemeta Skdv. Rodos, ir mėšlo negailim, o žemė dar vis nugyvę́ta (nedera) Skr. \ gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; pergyventi; pragyventi; prigyventi; sugyventi; užgyventi