Kas yra įgyventi? įgyvénti 1. refl. įsijausti, įsigilinti: Tik Muzikus, negalėdamas įsigyvent į visų bendrą savijautą, kaip visada kėlė ginčą rš. Taučius sodžių visa siela mėgo, savaime įsigyvendamas į visas jo smulkmenas Vaižg. Kas į kokį paprotį yra įsigyvenęs, tas iš to negali ūmai išeiti Vd. Artistas, vaidindamas linksmą rolę, pats į ją įsigyvena ir kitus linksmai nuteikia rš. 2. tr. ilgai gyventi: Gabentis iš įgyventos vietos yra nemaža vargo rš. Ilgai įgyventos ir pamėgtos tarnybos neteko rš. Įgyvenaũ aš ten valandą, t. y. gerai ilgai J. | refl.: Kur insigyvenì, te gerai Trgn. Gal seniai tos bitės čia įsigyvenę – bus medaus Lnkv. Meilė, sutikimai ir džiaugsmai įsigyveno I. | prk.: Šitai parodo įsigyvenusieji mūsų raštijoje žodžiai rš. 3. tr. padaryti turtingą, praturtinti: Gera gaspadinė namus įgyvena Slm. | refl.: Insigyvent reikė[jo]: kai apsiženijom, nieko neturėjom Grl. Greit įsigyveno broliai Puodžiūnai buvusioje ponų Siesickių dvaravietėje A.Vien. Įsigyveno ir gyvena kaip inkstas taukuose J.Jabl. Palaukit, kai aš čia įsigyvénsiu, tai pokylį iškelsiu Š. Atiduosim ir skolas, kai insigyvensim Alv. 4. refl. tr. įgyti: Reiks įsigyvent pakinklas geresnis Jnšk. Kęskit šaltį ir laukit, kada amžiną kosulį įsigyvensit rš. 5. tr. įdirbti (žemę): Įgyvenu dirvą B. Gražiai įgyvéntas laukas KI54. Jo gerai įgyventa žemė, naši Skr. Gerai įgyvenus laukus, būtų daugiau naudos, tiesa I.Simon. \ gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; pergyventi; pragyventi; prigyventi; sugyventi; užgyventi