apšveisti reikšmė

Kas yra apšveisti? apšveĩsti, -čia (àpšveičia), àpšveitė tr. Rtr 1. N, Š, KŽ trinant kuo apvalyti, apiblizginti: Neapšveistas, neapdarus SD191. Didumą šaukštų àpšveičiau J. Biškį apìšveičiau aš juos Mžš. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė Plv. | refl. tr. Ser: Šiandie visus indus apsišveĩsiu Jrb. ║ apšvarinti, apmazgoti, apvalyti, aptvarkyti: Àpšveičiau – vis švaresnis vaikis Krš. Ir toks gi būt gražus ant veido, apšveĩsk jį, būt gražiausia vyras Slm. Dabar Valeckas apišveitė, sutvarkė kiemą Slm. | refl. tr., intr. K, Š, KŽ: Aš jau visus kampus apsìšveičiau Jrb. Eik pirtin, kad apsišveĩsi, tai nu Slm. | prk.: Pirma apsišveĩsk savo liežuvį (išmok mandagiai kalbėti), tada galėsi šnekėt Jrb. 2. K aplink puošti, dabinti. 3. Lp, Plv, Pl šnek. apmušti, apkulti: Aš būčia juos lazda apšveĩtus! Pc. Prie girtų nelįsk, greitai gali apšveĩst Ml. Nusijuosęs visus apšveičia LTR(Vlkv). Apìšveitė paėmus visus, kai šventi pasdarė Skdt. Nuleidėm kur kiaules, tai da bizūno gausi, da apšveĩs Vad. Virėja jį (savo pagalbininką) apšveitė S.Dauk. Sakysi, negeras vaistas – àpšveičiau [vaiką], i nutilo Sdb. 4. šnek. didumą suvalgyti: Pirma šveĩtė šveĩtė [barščius], padaviau mėsos – ir tą apšveitė Grž. 5. šnek. apibarti: Kukorius i apšveitė kalbėdamas: – Tų savo darbo nežinai, visur landžioji! S.Dauk. 6. šnek. pavogti: Àpšveitė cigonės ir pinigus, ir viską Dg. \ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti

apšveisti sinonimai