apvalkioti reikšmė

Kas yra apvalkioti? 1 apválkioti tr. K, J 1. R68, MŽ90, N, J, Rtr, Š, KŽ, Ut, Al, Skr, Brs dėvint, naudojant, čiupinėjant apipurvinti, apmurzinti, aptrinti: Jo švarkas gerokai apválkiotas DŽ. Apval̃kiotą kostiumelį tetura Rdn. Vienus čeverykus apválkio[ja], tuo perka kitus Jrb. Kad tau kas mėnuo rūbus siūtum, paspėtum apválkiot Ds. Jei taisyti, tai taisyti gerai. Gi ar tai niekai – iš apvalkioto, apysenio turėti naują? Vaižg. Apvalkiota gromata B. Grįžta nešdamasis nemažą rankraštį, gerokai apvalkiotą J.Jabl. Aš tavo apvalkiotos mėsos nevalgysiu Ds. | refl. N, Š, KŽ, DŽ1, Brs: Jau kojinės apsiválkioję Rmš. | prk.: Katros [mergaitės] apsiválkioję, tom nesiseka Šmn. 2. MŽ85, MŽ213, N, KŽ, Plv, Dkš, Dkk valkėmis aplyginti (dirvą): Apválkiok visą šniūrą, kur sėsim rugius Dbk. Jau beveik visą lauką apválkiojau, liko tiktai pabalys Užp. Kaip ant juoko apval̃kiojo po vieną kartelį su ekėčioms, mano, kad augs teip javai Brs. Tada apvalkiokite tą vietą vienąkart su apvirsčiomis akėčiomis K.Donel1. 3. N, KŽ apvilkti, aptraukti kuo iš viršaus. | refl. KŽ. 4. refl. menk. valkiojantis apeiti, išvaikščioti: Apsival̃kio[ja] anie visur DūnŽ. Visur esu apsival̃kiojusi Trš. Da aš nusivelku į bažnyčią ir į krautuvę nueinu – da aš visur apsival̃kioju Nmk. ║ part. daug kur buvęs, daug matęs: Tėvelis muno irgi apsival̃kiojęs Kv. \ valkioti; apvalkioti; atvalkioti; įvalkioti; išvalkioti; nuvalkioti; pavalkioti; parvalkioti; pervalkioti; pravalkioti; privalkioti; suvalkioti; užvalkioti

apvalkioti sinonimai