suvalkioti reikšmė

Kas yra suvalkioti? 1 suválkioti tr. K 1. Sut, K, NdŽ, KŽ, Brs po truputį suvežioti, sunešioti, sugabenti: Valkiote suválkiojau malkas po pagalį DŽ. Reikėjo stalus suválkiot, viską sutvarkyt Jrb. Sunešiot, suvalkiot [nukirstus medžius] – nebe senam! Mžš. Kur menkesni [rugiai], suval̃kiodavo į eilas i statydavo Pp. Ans į tą rūsį suvalkiojo visus nutvilkytūsius vagis (ps.) Plt. Visą tą medžiagą bažnyčiai statyti suval̃kiojo žmonys su arkliais Pp. | refl. tr. Snt: Susival̃kiojom šieną priš pat lytų Rdn. 2. valkėmis sulyginti, suakėti: Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis rš. Ligi pietų tą visą dirvą suval̃kiojau Up. 3. N, K, L206, LL171,314, NdŽ, DŽ1, Sb, Ds dėvint, naudojant sunešioti, sutrinti: Naujį drabužį suválkiojai J. Raštas suteptas, suvalkiotas I. Atidavė skarą, visą suval̃kiotą Skdv. Suválkiojo, sutąsė žiponą – nebėr nė kur dėt Šmn. Tie batai visai suválkioti, bjauru ir pažiūrėt Gž. Atsistojo akyse čigonė, suvalkiotos kortos L.Dovyd. | prk.: Atsiranda ir toki, kurių liežuvis suvalkiotas po svietą lyg naginė V.Kudir. Taigi gerai, kad anas (vaikinas) taũ ves, o ne – suválkios, kokia tava sąžinė paskui bus Imb. | refl. L206, NdŽ: Jau batai visai susiválkioję Rmš. Drobužis, nors greitai susidėvi ir susivalkioja, už tai algos ima su viršumi penkias dešimtis Žem. | Oje, tai susiválkiojęs žmogus pasidariau, kojinės nešvarios! Skr. | prk.: Ir jos mergaitės jau visai susiválkiojo Kt. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susválkios, nueis šunų keliais Pv. Ir visus vaikus gražiai augino, drausmė buvo, neleidžia niekur, ka nesusiválkiotų Plv. Kas ją, tokią susiválkiojusią, ims? Btr. ^ Susivalkios kaip kumelės galva patvoriais Ob. ║ refl. pasidaryti nebetinkamam naudoti ar vartoti, niekais nueiti: Nemezgi, tai tep ir susválkios [siūlai], ir suės kandai Pv. Vasarą maistas greitai susivalkioja – šeiminykė turi būt labai atsargi Gž. ║ refl. Nmj prk. susenti, suvargti: Susival̃kiojo nėko vieto[je], žilitelys, vos paeina Užv. Jau senas ir susivalkiojęs Rmš. Prastą vyrą gavo – susiválkiojęs visai Prn. 4. prk. nuolat bloguoju vartojant, minint sumenkinti, suniekinti: Civilizuotame pasauly jėzuito vardas suvalkiotas iki paniekinimo M.Katk. 5. refl. tr. valkiojantis susilaukti, susigriebti, gauti: Valkiojas valkiojas naktims, ka tik ko nesusival̃kiotų Krš. Valkiojos su bernais, tai ir susválkiojo, ko norėjo Trgn. 6. refl. menk. suvaikščioti: Sunkiai par dieną susival̃kioti į Šates ir atgal tokiam seniuo Brs. 7. refl. Ser menk. visiems sueiti. \ valkioti; apvalkioti; atvalkioti; įvalkioti; išvalkioti; nuvalkioti; pavalkioti; parvalkioti; pervalkioti; pravalkioti; privalkioti; suvalkioti; užvalkioti
2 ×suválkioti tr. BŽ265 valku išlyginti (drabužius). \ valkioti; pavalkioti; suvalkioti