apveikti reikšmė

Kas yra apveikti? apveĩkti, -ia (àpveikia), àpveikė 1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apveĩkę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk. | refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv. 2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apveĩkia ir gamina puodus Dv. 3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apveĩksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apveĩktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apveĩksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apveĩkt, surišt, o vaikai neapveĩks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apveĩkdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2. ║ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3. 4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj. ║ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts. ║ tr. Šts pajėgti suvalgyti. 5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10. \ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti

apveikti sinonimai