užveikti reikšmė

Kas yra užveikti? užveĩkti, -ia, ùžveikė 1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksì pinigo Dv. Ažuveĩkt neažveiksì nieko LzŽ. Neažuveĩksim – nevalgysim Dv. | refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusveĩkia LKT357(Dv). 2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užveĩks? DŽ1. Žmogus viską užveĩkia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užveĩkia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užveĩkt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln). | prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9. | refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsiveĩkia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln. ║ tr. peršnekėti: Jos niekas neužveĩkia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk. 3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužveĩkiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužveĩkia kiaulių suvaryt Ėr. ║ įstengti padaryti: Kad nebeužveĩkia tų darbų Pšl. 4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv. | refl. NdŽ: Ažsìveikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš. \ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti