atgerti reikšmė

Kas yra atgerti? atgérti, àtgeria, atgė́rė 1. tr. nugerti: Jau aš atgė́riau savo dalį, gali dabar pats pabaigti Rs. Ji rūkė papirosą, retkarčiais atgerdama vyno gurkšnį V.Myk-Put. Mergaitė ima stiklelį ir atgeria truputį vyno Mrk. Pastatė pusiau atgertą stiklinę rš. 2. tr. išgerti (svaigiųjų gėrimų) tiek, kiek kitas, neužsileidžiant: Šnapšės nebaidaus – kad ir boba, aš kokį vyrą atgeriu Šts. Kiek jis mane apgėrė, tiek aš nuo jo atgė́riau J. 3. refl. numalšinti troškulį, gerti iki soties: Liepos žiedų atsigértie Lkm. Pasivalgai, atsigeri! ps. Tenai buvo šaltiniukas kaip tik man atsigerti J.Jabl. Atsigėrei jau vilko giros (degtinės) Lp. Arielkėlės atsigėręs, kepurėlę pakylėjęs, jojau pas mergelę DvD16. Galiu duot ir gana atsigert, ne tik paragaut Brt. To alaus negali atsigérti Pc. | prk.: Iki soties galėjai atsigerti rožių kvapo rš. Senelis atsigėręs tabokos Sz. Vandenų nėra – da ir tie daržai atsigertų Šn. ^ Nespjauk, reiks atsigért Dglš. 4. refl. tr., intr. pasigerti: Eina du atsigėrę, nosia narstydami (griuvinėdami) Lp. ^ Kojas ir rankas atsigėręs (visai girtas) B. 5. tr. geriant svaigiuosius gėrimus pasveikinti: Kaip užgeria, teip ir atgerk Pšl. Jaunoji svečius atgėrė ir laibu balsu atdainavo rš. Ir visi su mama gėrė, ir ji svečius atgėrė P.Cvir. 6. tr. atšvęsti kurią nors progą, išgertuves baigti: Jis atgė́rė veseliją, kad pabengė J. Reikėtų derybas atgerti rš. 7. refl. atidrėgti: Nuo žemės šienas vėl atsigėrė Lš. Atsigė́rė žemė sniegu Ds. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti