Kas yra atitėkšti? atitė̃kšti, atìteškia, atìtėškė intr., atatė̃kšti Š 1. Š tykštant pasiekti kurią nors vietą. | refl.: Traukis toliau – kaip duosiu karčia, vanduo lig tavim atsitė̃kš Ėr. ║ refl. krintant, tyškant atsimušti: Tie vandens lašai, atsitėškę į nosį ir skruostus, sprogsta rš. 2. refl. KŽ menk. patogiai atsigulti, atsidrėbti: Kaip žliūgas brinkt į lovą atsìtėškė ir atsitė̃škęs liuršo, t. y. guli J. Kiaulė purvyne atsìtėškė DŽ. Atsìtėškė su šviesa – niekas nerūpi Jrb. Kur atsìtėškei daba, nelaboji ciela! (verčia karvę keltis) NmŽ. Kuilys ant skiedryno atsitėškė rš. \ tėkšti; anttėkšti; aptėkšti; atitėkšti; įtėkšti; ištėkšti; nutėkšti; patėkšti; partėkšti; pertėkšti; pritėkšti; sutėkšti; užtėkšti