užtėkšti reikšmė

Kas yra užtėkšti? užtė̃kšti, ùžteškia, ùžtėškė 1. intr., tr. Sut, K, DŽ, KŽ, Skr užlieti lašais, užšlėkti: Ažuteškiu, apšlakinu SD430. Užteška ant rūbų N. Su juodylu užtėškei tu ant skotertės J. Vandens ùžtėškė ant jo galvos NdŽ. Vandens ùžtėškė ir persprogino stiklą NdŽ. Užtė̃kšti suknelę NdŽ. Čia purvynas, čia vėl ùžteškia sniego: kai eini, tai trykšta tas vanduo iki kelių Vdžg. Kurios [varlės] ant prūdo kraštu sėdėjo, toms akis su vandiniu ùžtėškė PP22. | prk.: Auksinė šviesos banga užtėškė kambarį Pč. | refl. tr. NdŽ: Netyčia užsìtėškiau purvo DŽ1. 2. tr. uždrėbti kuo tirštu: Siūlydavosi rytoj pat ateiti palopyti stogo, užtėkšti moliu perskilusį sieninį [pečių] rš. 3. intr. šnek. suduoti, užkirsti: Užtėkšu par ėstuvus, ir apsistosi lojęs Vvr. Užtėškiau žybt par ausį Varn. 4. tr. šnek. užmušti, nudobti, nutrenkti: Tėkšk! Užtėkši mane, ale ir tu negyvensi! Ds. Kai papulsiu, ir ažtė̃kš mane [griausmas] Lb. 5. tr. NdŽ užmesti, užsviesti (ppr. sunkų daiktą). 6. refl. tr. šnek. atsainiai užsidėti, užsivožti: Kepaliušą užsitė̃škus ir vaikšto kaip iš dvaro Jnš. 7. refl. NdŽ menk. išsiskėtriojus atsigulti. 8. tr. NdŽ šnek. gausiai, negailint atlyginti, uždėti viršaus. 9. intr. šnek. šiurkščiai, užgauliai atsakyti, atsikirsti: Kaip mun sako, taip ir aš ùžtėškiu Grd. \ tėkšti; anttėkšti; aptėkšti; atitėkšti; įtėkšti; ištėkšti; nutėkšti; patėkšti; partėkšti; pertėkšti; pritėkšti; sutėkšti; užtėkšti