atšutinti reikšmė

Kas yra atšutinti? atšùtinti Rtr 1. tr. Š, NdŽ, Upt, Pb išvirti, išvirinti: Atšùtino katilą pieno, praaušė i ažmaišė pyragą – minkštumas, baltumas! Klt. Atšùtytas pienas ilgai nepagenda Mžš. Nu, pieną atšùtins albo teip atšaldytą ima Pb. Man porą kiaušinių atšùtyk Vlkv. 2. tr. M, Š atmirkyti karštuose garuose ar vandenyje: Atšùtinam rūbus, išglamžom JnšM. | refl.: Pirty atsišùtina itas purvis visokis LzŽ. ║ refl.: Š pakankamai atsiperti, atsivanoti. 3. tr. šutinimu paveikti, apgydyti: Turia sunkos, kad ar užpūliauja, ar ką, makt stiklinėn ir atšùtina Slm. Šutino, šutino – atšùtino koją (atslūgo sutinimas) Klt. 4. tr. Š, NdŽ šutinant sužaloti, nudeginti, nuplikinti. 5. tr., intr. Bgs šnek. apmušti, apdaužyti: Ot aš jam atšùtinau, tai net sčiaudėj[o] Rod. 6. refl. Š šnek. iki soties atsivalgyti. ◊ káilį (šónus) atšùtinti primušti: Reikia jum gerai atšùtint káilis diržu, tai nustosta dūkt Ds. Atšùtysiu lazda šónus Rod. \ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti