sušutinti reikšmė

Kas yra sušutinti? sušùtinti tr. Rtr 1. I, K, NdŽ, KŽ, Mšk išvirinti, ištroškinti: Reikia sušùtintie pienuko Grv. Ar sušùtint kiaušinis? Švnč. Po litrai sušùtint i duot rugių [karvei] prieš teliuką Klt. Vakar barščiuosa buvom (ravėjom), tai, sakau, nupjaukim lapus, sušùtysu Kpč. Nedidelę šakelę dievmedžio sušutint ir gert LTR(Tvr). Gyvatę sukapoja kavalkuosna, sušutina ir duoda karvėm LTR(Slk). Sušùtyk bulbų su mundurais (neskustų) Kp. Sėmenas sušutinę kloja prie skaudulių, nuplikusių nudegusių vietų LMD(Sln). Sušùtydavo avižas, kruopų pataisydavo Skrb. | refl. tr. NdŽ: Man čia reiks telioku miltai susišùtyt Kp. 2. per daug suvirinti, pervirti: Jau sušùtinai mėsą, sakiau, ka imk! Pv. Sušùtintos bulvos nebegardžios: paeina vandeniu Ds. 3. užplikyti, kad suminkštėtų, atmirktų (drabužiai, siūlai): Naktin sušùtykit siūlus Lp. 4. karštai suminkštinti (medieną, linus): [Ievos medžius] atnešę po pečium tuojaus sušutindavo, kad būtų minkšti LMD. Jaujoj sušutini [linus], pasidaro rudi, su tokium čižium Grz. 5. K nuplikyti, nutvilkyti. | refl.: Jum neprisejo susišùtintie Dgp. 6. sudeginti: Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ubagais einančių, kurius sušùtino liepsnos? K.Donel. ║ negyvai nutroškinti: Vagonuose [veždami] daug žmonių sušùtino Ėr. 7. NdŽ padaryti, kad labai sušiltų, suprakaituotų, sukaistų: Kam su kaldra užklojot? Sušùtinste vaiką! Grd. 8. padaryti, kad atsirastų iššutimų: Jei nepervystysi, sušùtinsi vaiką Rm. 9. NdŽ netinkamai laikant sugadinti, supūdyti: Nevirina knepšės (žioplės) uogų, sùšutins, i tiek Krš. Perniai sušùtino labai daug bulbių Krs. 10. Nv šnek. primušti, sudaužyti: Nei žodžio neištaręs, kai tik priėjo Pliauga į piemenis, tai ir sušutino juos botagu V.Krėv. Jis tik pasiėmė uzboną, užsimojęs kaip rėžė ir sušùtino galvą Slm. ║ intr. suduoti, sukirsti: Liūb gerai anam sušùtins, ka įsius Trk. Sušùtyk arkliui, kad greičiau bėgtų Vdžg. 11. NdŽ, Gršl, Vkš, Užv, Mšk, Vb šnek. daug ir godžiai suvalgyti ar išgerti: Ta teip pasivaržydami sušùtysiam po cielą dešimtį [kiaušinių] Žd. Nesušùtykit viso pyrago, pasilikit vakarui Kair. 12. šnek. greitai suvežti, sugabenti: Par vieną dieną viską sušùtino į daržinę Kv. 13. Vlkv šnek. veltui, be naudos išleisti, sukišti: Šitiek pinigų sušùtinau ir nieko neturiu Lp. Tau aš savo drobę sušùtinau Lp. ◊ batviniùs sušùtinti susikeikti: Ana tik sušùtino batviniùs Ob. \ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti