užšutinti reikšmė

Kas yra užšutinti? užšùtinti 1. tr. NdŽ, Kpč užpilti karštu vandeniu, užplikyti: Kitąsyk užšùtini [duoną], kad saldesnė būtų Kvr. Užšùtinu pelų kiaulėmi Drsk. Grikines kruopas užšùtydavo: vandeniu užpila, užšunta Dg. Pritarkavos bulbų, užšùtins [v]andeniu čia šiultu Pb. Ažšùtin liepinių žydėjų LzŽ. Užšùtydavo šustinių iš avižinių miltų Rm. [Linų sruogas] užšùtinam karštu vandeniu, tai tas vanduo gi žalias, tai tų žaliaukių duoda gert, ir pereina [geltligė] Dg. Šiandiej ažušùtinom rūbus Ds. Kap jau išima iš stovų, tai jau karštu vandeniu užšùtina šitą audeklą Kpč. | refl. NdŽ. 2. tr. padaryti, kad šusdamas atmirktų, išsivalytų: Ažušùtinau diečką akmenim kopūstam Klt. 3. intr. ppr. impers. NdŽ, PnmA, Dkš, Vrn, Ds užkaitinti: Iš ryto užšùtino smarkiai, tai lis Gs. Kad užšùtino saulė, tai nėr kur dėtis, prakaitas bėga Ėr. Ažušùtino, debesuojas, matos – lietaus bus Dbk. 4. intr. NdŽ, Up šnek. užduoti, užkirsti: Turi pančiagalį, kad užšùtina! Drsk. Užšùtintų kas tokiam šatonuo, gal nesprogtų Krš. Kad užšùtysiu par kinkas! Kp. Tik jam botagu užšutyk, negailėk LTR(Rm). 5. intr. šnek. nubarti: Boba kap jau užšùtino, tai greitai nuvažiavo parsivežt Ignaciaus Plm. 6. tr., intr. NdŽ šnek. užvalgyti. 7. refl. šnek. įsigerti, įkaušti: Jis negirtas, bet gerokai užsišùtinęs Snt. \ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti