Kas yra prakaitas? 1 prãkaitas sm. (3b) Vlkv, Ss, Aps, Užp, (1) KBII63, Erž, Slnt, Jrb 1. H, VlnE190, K poodinių liaukų išskiriamas sūrus skystis: Prãkaitas tik eina, šilta! Dv. Paklibu kiek, tai prakaitaĩ i pilia Vdš. Šaltas prãkaitas mane tik išpylė Alk. Arkliai prakaitu visi apsipylė rš. Prãkaitas laša nuo mano kaktelės Aps. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prãkaitas Lnkv. Prãkaitas bėga kaip nū žąsies Rmč. Plūsta prakaitas iš kūno kaip iš upės J. Prakaitas man virst CII521. Įmurę marškiniai nuo prãkaito J. Prakaitas iš vilnų avių geresnis už šarmą ir muilą įskirdusį drabužį išplauti J. [Liepynas] ligas visas lietuvių su prãkaitu varęs A.Baran. Neužturia tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Vienam prakaitè palikau (visas suprakaitavau) Krž. Darbininkai po prãkaitu – pėdai kaip snigte sninga Kž. Uždirbi tai uždirbi, ale vis po prãkaitu i dirbi Bt. Iš prakaito ejom, dirbom, o uždirbom pliką lentą Ggr. Didžiausiais prakaitaĩs dirbdavo žmogus Vdk. Vis tiek mokslas gerai – ne su prãkaitu dirbi Lkž. Žmogus tik prakaitą braukia ir pagalbos laukia P.Cvir. Prãkaitą nusišluostei nuo kaktos, žinai, kad tavo [uždirbta] Dkš. Atjo[ja] bernelis par rugių lauką prakaitėlį šluostydams JD129. Eik šę, mergužėlė, duok ma[n] kuskužėlę prakaitùžiui šluostyti JV373. Ir tapęs est prãkaitas jo kaip šlakai kraujo, sravančio žemėn DP149. Baisėjimo prakaitas R23. ^ Prakaito nepridėjęs, duonos nevalgysi PPr49. Dirbk su prakaitu – valgysi su medum Vlk. Su prakaitu maišyta duona kelissyk skanesnė LTR(Vdk). Ir baltas pajuosta, kai prakaito pauosto KrvP(Mrk). Kas dirba, o kas prakaitą šluosto! Pln. Rėksi, ka prakaitas par kulnis bėgs LTR(Vdk). Be darbo gyventi – svetimu prakaitu praustis KrvP(Km). Bepigu vaikams tėvų prakaitu praustis LTR(Vdk). Kol iškasė, devyni prakaitaĩ išpylė Jnš. Kad nusgandau, tai nusgandau, net devyni prakaitaĩ išmušė Užp. Devintas prãkaitas išmušė Tršk. Išpila septyni prakaitai, ir daugiaus bandytis nenori V.Kudir. Šimtas prakaitų̃ išpylė, kol tokį sunkų maišą užnešiau Jnš. 2. prk. daug jėgų reikalaujantis, prakaituojant dirbamas, labai sunkus darbas: Nuo kitų prãkaito pasibudavojo triobą Pgg. Būt didelei šeimynai užtekę už brolio prãkaitą Erž. Dykai valgė duoną, lietuvinykų prãkaitu aždirbtą A.Baran. Prasikursiąs ir beprakaito galėsiąs valgyti duoną rš. Gyveno iš savo prakaito rš. Juodos duonos kąsnį vos gaudavau už savo prakaitą sp. Prakaitai apaštalų nebuvo be vaisiaus Pron. Prašau ..., idant ... šitą mano darbą ir prakaitą už ger prieimtumbėt Mž39. Galėtų ... kožnas savo prakaito duonelę ... valgyti BPII500. Prakaite ... duonos ieškotų PK234. Tie pinigai – jo kruvinas prãkaitas (labai sunkiai uždirbti) Jnš. ^ Bitutės prakaitas Dievui šviečia KrvP(Mrc). Vasaros prakaitas žiemą šildo LTR(Lbv), Slnt. Prakaitu aukso neįsigysi TŽV594. Prakaitas dykai nenueina LTR(Km). 3. kieno nors paviršių aptraukusi drėgmė: Nuok lango prãkaitą bevardžiu pirštu nuimk Nč. Dedervines galima išgydyti, prausiant po saulėleidžio su langų prakaitu (priet.) LTR(Auk). ◊ ikì (lìgi) deviñto prãkaito labai smarkiai, atimant visas jėgas: Iki devinto prakaito visus vaikydavo J.Dov. Dvarininkai juos išnaudojo ligi devinto prakaito rš. per [krùviną] prãkaitą; kruvinaĩs prakaitaĩs stengiantis iš visų jėgų, vargais negalais, labai sunkiai: Par prãkaitą gavau [nusipirkti] Kin. Padariau darbą tik per krùviną prãkaitą Ig. Prakaitais kruvinais pelnei [karūną] brš. per véido (kaktõs) prãkaitą; véido (kaktõs) prakaitè labai sunkiai, iš visų jėgų dirbant: Per veido prakaitą tur būt duona pelnoma KlvD274. Kaktos prakaite reik pjauti šieną BM359. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavą BB1Moz3,19. Par prakaitą kaktos tavo valgysi duoną PP69. prãkaitą líeti (braũkti) iš visų jėgų, sunkiai dirbti: Per dieną dirbom, prakaitą liejom, rugius pabaigti visus norėjom LTR(Kln). Prakaito nebraukęs, gero nepadarysi VP38.
2 prãkaitas sm. (3b) juodauogis šeivamedis: Prãkaitą ugindavom dėl gražumo Brž. Prãkaito žiedai labai kvepia Brž.
prakaitas junginiai
- šaltas prakaitas