Kas yra drėgmė? drėgmė̃ sf. (4) buvimas vandens garų, drėgnumas medžiagose ar aplinkoje: Trobo[je] didelė drėgmė̃ J. Drėgmė̃ ant lango stiklo susitrauk į lašą J. Žemė po lietaus drė̃gmę tur, nereik laistyti medžius, diegus J. Gluosnis drė̃gmę mėgsta Gs. Žemė nebgal užturėti savėje drėgmės S.Dauk. Čia žemė prie drėgmė̃s (žemesnė vieta) Gs. Par daug sausas pavasaris, o teip reiktų drėgmės Plt. Nereikia jau lytaus, užtenka drėgmė̃s – rugiai sudygo, sužaliavo Prnv. Švilpijonai (tokie grybai) išlenda iš krančiuko, kur drėgmìkė Šmk. | prk.: Juro akys buvo pilnos drėgmės P.Cvir. ║ šlapimas: Mano drėgmė̃, kad nusistova, paliekta miešina Skd.
drėgmė junginiai
- gerai išlaikantis (drėgmę)