atvelti reikšmė

Kas yra atvelti? 1 atvélti, àtvelia, atvė́lė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin Š(Sl). | Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) Krš. 2. tr. atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė Dglš. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo Str. Atvė́lė maišą Š(Dglš). ║ atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabals Krš. 3. tr. prk. pagimdyti: Atvė́lė vaiką Š(Dglš). 4. intr. Ak iš naujo atželti, ataugti. 5. refl. Db nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti J. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė Trk. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj LTR(Krp). Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštus S.Dauk. 6. tr., intr. išmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu Š. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi Nč. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta Rod. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu LTR(Srj). 7. tr. prk. spręsti: Ne taip konfliktai atveliami Vd. \ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti