aukštinis reikšmė

Kas yra aukštinis? 1 aukštìnis sm. (2) 1. Alk, Alv, Pls, Sdk, Smn, Brž, Vb, Pšl dūminės pirkios ar pirties langelis lubose dūmams išeiti: Senovėj kaminų nebuvo, dūmai eidavo per aukštinį Vv. Kurgi nebus gryčia šalta, kad aukštìnis atviras Žl. Atidaryk aukštìnį, kad išeitų dūmai Švnč. Uždaryk aukštìnį, kad pirtis neišauštų Pg. Kam uždarei aukštìnį, a garų yra! Ar. Kur padėjot aukštìnio kamštį? Sd. Atstumk aukštìnį, kad dūmai išeitų iš grinčios J. Dūmai eina pro aukštìnį Rm. ^ Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį PPr432. 2. Sn skylė iš pirkios pusės į kaminą, ppr. uždaroma metalinėmis durelėmis: Atidaryk dureles, tegul išeis smalkės pro aukštìnį Kp. 3. PnmR, Trgn, Kp pirties lubose skylė su lentiniu kaminu per stogą: Užkišk aukštìnį, pirtis išauš Dbk. 4. atidaromas lange langelis ventiliacijai: Geriausiai būtų įtaisius languose tam tyčia atidaromus langelius, arba aukštinius VŽ1905,183. 5. padėjimas ant lubų, aukštas: Ant aukštìnio rugių maišai sudėti Aln. Pupų priėdęs, rasalo prigėręs, ant aukštinio guli NS410. 6. šautuvo taikiklio dalis: Taikiklis susideda iš taikiklio pamato, aukštinio su žymekliu ir plunksna sp. ◊ aukštìnio kam̃štis toks keiksmas: Tu papečės dangti, tu aukštìnio kam̃šti! Prng. Eik tu, aukštinio kamšti! Mlt.
2 aukštìnis, -ė adj. (2) aukštai esantis, viršutinis: Aukštinis langas buvo atdaras rš. Aukštinė (aukštumos) pelkė EncIX85. Aukštinis – retašakis vainiko tipas (apie vaismedžius) rš. Adverija aukštinė SD1128. Ir turėt bendrą gyvenimą su visais dangujęjais ir aukštiniais kariais DP542. | prk.: Užžengė ant aukštinio gyvenimo BtApD1,13.

aukštinis sinonimai