Kas yra bičiulis? bičiùlis, -ė smob. (2) 1. Ar kas su kitais turi bendrai bites: Su kuriuomi bičiuliauni, vadinas bičiùlis J. Bičiùliai – draugai pry medaus Klm. Nieko nebus svetimo – vieni bičiuliai ir tamsta; penki yra auliai, prie kiekvieno vis kiti bičiuliai, visiems daviau žinią Žem. ║ K bitininkas. 2. R, K, Ktč, Rt artimas, geras draugas: Ji mano bičiùlė J.Jabl. Bičiùlis – artimas, sueinamas žmogus Vb. Tasai išmokęs savo bičiulius javus sėti ir auginti S.Dauk. Juodu gaidžio bičiuliai (vienas antram davė gaidį ir tuo būdu susibičiuliavo) J.Jabl. ^ Bičiulį nelaimėje pažinsi LTR. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis BzF51. Velnias, melninkas ir pavydelninkas – visi trys bičiùliai Sim. ║ iron. apie prastą žmogų: Palauk, bičiùli, dabar neištrūksi – ar tai lašinius vogt? Skr. Ė, bičiùli, jau vėl tave čia užtikau! Skr. Jų pusbernis tikras bičiuliùkas (vagilius) Rs. 3. R237 žemietis, tautietis.
bičiulis reikšmė
bičiulis rašyba: bičiulis draugasbičiulis panevėžysbičiulis reikšmėbičiulis darbo laikasbičiulis sinonimaibičiulis žodžio reikšmė
Kitos žodžio bičiulis reikšmės: Bičiulis angliškai Bičiulis vokiškai Bičiulis lenkiškai Bičiulis latviškai Bičiulis antonimas