bjauroti reikšmė

Kas yra bjauroti? bjauróti, -ója, -ójo, bjáuroti, -oja, -ojo, bjaũroti 1. tr. bjaurų, negražų daryti, gadinti: Tokios drapanos tik žmogų bjaurója Pn. 2. tr. teršti, tepti, purvinti: Daug gaidžiukų ir vištyčių užaugę bjauroja gryčią A.Strazd. Žąsys labai žolę bjaurója Ds. 3. tr., intr. plūsti, koneveikti, keikti: Susipyko bobos, dabar ir bjáuro[ja] viena kitą Škn. Kad ėmė rėkti, bjauróti visokiais žodžiais! Kp. | refl.: Girtuokliai, įsigriovę į vidų, taip pat visaip bjaurojos Žem. 4. intr. impers. dergti (apie orą): Kur tu eisi tokį kelią – taip bjaurója, geriau nakvok PnmR. Pradės bjaurót – kojos miškan neįkelsi Mžš. | refl.: Gali imti bjaurótis, pustyti Pc. \ bjauroti; apibjauroti; įbjauroti; išbjauroti; nubjauroti; pabjauroti; pribjauroti; subjauroti; užbjauroti