Kas yra dūrimas? dūrìmas sm. (2), dū́rimas (1) K 1. SD94 → 1 durti 1: Tokio gi tavo dūrimo – tiesiai pirštan! Kp. Kas ten dū́rimas, kad mietą ištraukė KlvrŽ. ^ Lopas ant lopo, o adatos nei dūrimo (kopūstas) Grz. 2. → 1 durti 4: Blužnies dūrimą arba ir degimą įgauna taip arkliai, kaip ir bandos gyvoliai LC1879,6. 3. → 1 durti 5: Liko tik rankovių dūrìmas, ir bus baigti kailiniai Rm. 4. smaigalys: Pečių tokį pastatė, kad į plyšius nė adatos dūrìmo neįkiši Šl. 5. vieta, į kurią durta skerdžiamai kiaulei, dūrys, dygimas: Išvirk ir dūrìmą Ut. Nemoki kiaulės pjauti, subadai visą dūrìmą Ds. \ dūrimas; atsidūrimas; įdūrimas; išdūrimas; padūrimas; perdūrimas; pradūrimas; pridūrimas; sudūrimas; uždūrimas
dūrimas junginiai
- (nu)dūrimas