Kas yra esybė? esýbė sf. (1), esỹbė (2), ėsybė SD148, SD22, CII958 1. gyvas daiktas, būtybė: Esybes, kurioms širdį savo atiduočiau, turiu vienkart mylėti, kitąkart neapkęsti V.Kudir. Jis išvydo dieviško grožio esybę rš. Matai, dvi ėsybi aukauja tau V.Kudir. Sako, žmogaus pavidalu esybės (dvasios) pasirodo Rmš. Laumės saulėleidžiu kaip mažos moteriškos ėsybės skalbdavo BsMtII197. 2. DŽ esmė, vidinis turinys: O tuo tarpu visa jos esybė bylojo: aš galiu ir noriu juoktis rš. Čia buvo kažin kas nepaprasta, kažin kas, kur visą jos esybę sukratė, pavergė LzP. 3. fil. egzistuojantis daiktas, reiškinys: Mintis yra proto esýbė, kuri skiriasi savo būsena nuo pasaulio daiktų būsenos FT. 4. B, [K] buvimas, egzistencija: Jog pats vienas turi savo esybę nuog savęs SPI78. Apie laumių raiste esybę žmonės dar aimanuoja LTI142. Vežėjas nuliūdęs mislijo apie velnio esybę BsMtII95.
esybė reikšmė
esybė rašyba: esybė sinonimaiesybė filmasesybė taiesybė angliškai
Kitos žodžio esybė reikšmės: Esybė angliškai Esybė sinonimas Esybė lenkiškai Esybė latviškai esybė reikšmė