Kas yra garalaidė? garalaĩdė sf. (2), gãralaidė (1) Š, garaláidė (1), garalaidė̃ (34b) Kp senovės krosnies skylė garams, dūmams išeiti, garinis, garvilka: Skylė kakto[je] pečiaus vadinas garaláidė J. Per garalaĩdę ne tik dūmai, ir liepsna mušasi Ps. Garalaĩdę užkišdavo paprastos duonos bandele Rm. Atidaryk garalaĩdę, kad pečius geriau kūrentųsi Klov. Užkišk garalaidès, kad duona iškeptų Sdb. Net liepsna per gãralaidę bėga Ds. | prk.: Guli pastatęs gãralaidę (kniūpsčias susirietęs) Slm.