Kas yra glamžyti? glámžyti, -o, -ė r., glamžýti, glam̃žo, glam̃žė suv., ž. 1. tr. lamdyti, mankyti, gniaužyti, gumulti, raukšlėti, spaudyti, lankstyti: Glam̃žo popierą Dkš. Akys mirksėjo, viena ranka glamžė kepurę, o kitą nežinia buvo kur dėti P.Cvir. Skepetą glamžýti KI695. Neglámžyk skarelės Š. Glamžaĩ, tepi naujus drabužius, nusivilktum verčiaus Rs. Jis glámžo atsistojęs kepurę ir nei žodžio negali ištarti Jnšk. 2. tr. skalbti, trinti drabužius, mazgoti: Niekočioj glámžo sužlugtus marškinius Ldk. Glámžiau glámžiau rūbus, net rankas pratryniau Žl. Pamačijau rūbą glámžyt OG287. Jau baigiu glámžyti, tuojaus eisiu velėt Bgs. 3. tr., intr. traukyti (pečiais), stebėtis: Kai mužikas lašinius lamdo, tai šlėkta net pečiùs glámžo Užp. Publika stebisi, pečiais glamžo Vaižg. 4. tr. myluoti, glamonėti: Šešuras, prigėręs girtai, noria glamžýti moterišką, t. y. lamžuoti J. | refl.: Jaunimas žaidė, glamžėsi rš. 5. tr. R400 kamšyti, klostyti, dangstyti: Lapus išdrikusius iš lovos glamžýk į vietą, į vidų, kad nebūtum išdrikę J. Glamžýk, kol apglamžysi vaiką, kad nesušaltum J. 6. tr. niurkyti, mušti: Smarkiai juos glam̃žo Gs. ║ laužyti, naikinti: Mes priešo tankus glamžėm sp. | prk.: Kapitalizmas glamžė, mindžiojo, smaugė talentus, kurių liaudyje – neišsemiamas šaltinis (sov.) sp. \ glamžyti; apglamžyti; įglamžyti; išglamžyti; nuglamžyti; paglamžyti; praglamžyti; priglamžyti; suglamžyti
glamžyti junginiai
- su(si)glamžyti