gurinti reikšmė

Kas yra gurinti? gùrinti (-yti), -ina, -ino caus. gurti. 1. Kv trupinti: Tu, vaike, duonos nevalgai, tik gùrini Vs. Kam gùrini duonikę su tuo peiliu, pasiimk aštresnį Trg. 2. N daužyti, mušti, laužyti, ardyti, maigyti: Atėję langus gùrina Arm. Gùrina molinį puodą Vrn. Gùrina akmenius in kelio Vrnv. Žiūrėk, vaikai putinus jau baigia gùryt (krėsti, mušti) Vlk. Užvis gebėjo į mažus būrius susiskaidžiusys grumtis, tuoįtimpos neprietelius gurinti S.Dauk. Išgirdo toj moma – verkia, rankas gùrina Lz. Išpūrusią lovą, patalynę negùrink, t. y. neruncink, negriauk J. Gurink (purenk) žemę lig nesėjus J. | prk.: Nuog šalčio až (net) gùrina kaulus Lz. 3. sunkiai gabenti, vežti, nešti, grūsti, vyti: Tokiu keliu jis sunkiai gùrina (veža) Lkš. Žiūriu – prisidėję vežimus javų kaži kur beguriną Ll. 4. Ms kibinti. 5. spausti: Ir amžina vergyba juos gurino S.Dauk. Kunigai ... svietą gurino, gandino A1884,81. \ gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; nugurinti; pagurinti; pargurinti; pragurinti; prigurinti; sugurinti; užgurinti

gurinti sinonimai