Kas yra įmantrus? įmantrùs, -ì adj. (4) BŽ186 nepaprastas, neįprastas, retas, rinktinis: Įmantrùs žodis (posakis) J.Jabl. Jis turi tokį įmantrų vardą I.Simon. Visa tai pagražinta įmantria meisterio ranka P.Cvir. Išbraižė ten kažkokį įmantrų brėžinį rš. Minkšti plaukai įmantriomis garbanomis sklaidėsi jam ant kaktos rš. Nebuvo kalboje įmantrių citatų sp. Įmañtrūs padariniai (padargai) Jnš. Dabar vietomis ir drabužius siuvasi žmonės įmantriùs J.Jabl. Autoriaus rūpintasi įmantriais naujadarais ir posakiais J.Jabl. įmantriaĩ adv.: Labai įmantriai, ne visai taisyklingai vartoja jis kartais mūsų kalbos linksnius J.Jabl. Rašyti įmantriai, taip sakant, gražiai, paskutiniu metu pas mus pradeda darytis meniškumo sinonimu K.Kors. Teip įmantriai kalbėjo, kad nieko negalėjau suprasti Žml.
įmantrus junginiai
- įmantrus mostas