išdilti reikšmė

Kas yra išdilti? išdìlti intr., išdil̃ti, ìšdela (išdỹlna), išdìlo (ìšdilė) 1. išsitrinti, išsidėvėti: Ižsitrina, iždilsta SD409. Išdìlo ir išglero sankalas, kur tur narstytis, judėti J. Pieštukas išdìlo (nudilo), padrožkis Šts. Kalvarato špulė išdỹlna, jei buksų neįdedi Lkv. Žiedo praba išdìlus Slm. Išdilęs peilis N. Dalgis, šmotais išdilesnis, straipsniuotas vadinas Šts. ^ Ir akmuo begulėdamas išdyla LTR(Auk). išdìlusiai adv.: Išdilusiai parašyta Šts. 2. K prk. išnykti, prapulti: Sykiais dura dygulys, sykiais ìšdela Grg. Po karo aš turėjau reimatą, o daba išdìlo Smln. Pernai žiemą buvo atsiradusi krūtinė skaudi, potam ìšdilė Lkv. Iš po žiemos išdìlo visos saulutės (dobiliukai) Rdm. Atėjęs pasėdėjo ir kap delčia išdìlo Gs. Tavo žaizdos tuoj išdils rš. Veido rukšlės išdyla rš. Mėnesis išdilęs CI28. | prk.: Tai buvo labai seniai, ir daug kas iš jos atminties jau spėjo išdilti P.Cvir. ║ neįvykti, iširti: Tai jau tos vestuvės tep ir išdils Pjv. Rodynos išdilo R. ◊ iš galvõs (širdyjè) išdìlti užsimiršti: Baudžiava ir jos smūgiai išdilę iš galvos Žem. Palengvėle išdilo jos širdyje tėvynės atminimas J.Jabl. Goda jų širdė[je] buvo išdilusi S.Dauk. \ dilti; apdilti; atidilti; įdilti; išdilti; nudilti; padilti; pardilti; perdilti; pradilti; pridilti; sudilti; uždilti