Kas yra išdžiovinti? išdžiovìnti caus. išdžiūti: 1. SD420, K An laukų išdžiovìna. Išdžiovìna ir kulia Nmč. Išdžiovìnk šlapią drabužį J. O kur, mamytė mano, drabužėlius džiovýsiu, kur vėje išdžiovýsiu? Sch4. Saulute motinėle, užtekėk užtekėk, mes maži piemenukai, mūsų šlapi trinytukai, išdžiovýk išdžiovýk Vv. Juo geriaus malkos išdžiovintos yra, tuo geriaus degs ugnelė Tat. Išdžiovino kaip žiema rudenį TŽIII378. | prk.: Tai išdžiovinai ant galvos vainikėlį KrvD20. | refl.: Sulijo, reikės sustot kur pas žmogų išsidžiovìnt Ėr. Kap nueisiu in motulę, tai išsidžiovysiu KrvD255. ║ Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė BB2Moz14,21. | prk.: Keturi sustoję greit vien išdžiovìnom (išgėrėme) butelką degtinės Dr. 2. Pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes – ir visą žolę jų išdžiovinsiu DP9. 3. Tave liga išdžiovino, pusė žmogaus beatrodai Dr. Skauduliai išdžiovino jo kūną M.Valanč. Išdžiovino kai žievelę [vyras pačią] OG103. Išdžiovìno gi tave kaipo liepelę Tvr. ◊ smẽgenis išdžiovìnti daug galvoti, privargti galvojant: Visus smegenis išdžiovinau, kol sužinojau rš. \ džiovinti; apdžiovinti; įdžiovinti; išdžiovinti; nudžiovinti; padžiovinti; perdžiovinti; pradžiovinti; pridžiovinti; sudžiovinti; uždžiovinti
išdžiovinti junginiai
- išdžiovinti ir nelyginti