iškvėpti reikšmė

Kas yra iškvėpti? iškvė̃pti, ìškvepia, ìškvėpė tr. 1. K išpūsti orą iš savęs: Iškvepiamasai oras rš. Aš iškvėpiau skanų kvapą nuo savęs BbSir24,20. ^ Guli štai šiandien, gyvybę iškvėpęs (negyvas) rš. 2. prk. pasakyti, ištarti: Ne, – iškvėpė jis. – Ne, ne, ne! rš. 3. refl. BŽ78 išsivadėti, prarasti kvapą: Vynas išsikvė̃pęs, t. y. nuvėsęs J. Et, jau gana, koki čia kamščiai, ir nori, kad vynas neišsikvė̃ptų! Gs. Vitriolijus neduoda amonijui iš mėšlo išsikvėpti J.Jabl. | Ir gėlės žiedas, ir alus pagaliau išsikvepia J.Jabl. Sėklos [kmynų] išvalomos, džiovinamos ir laikomos maišuose, kad neišsikvėptų J.Krišč. Kai nusipirkau tuos miltelius, tai baisiai smirdėjo, o dabar išsikvėpė bebūdami ir nebesmirdi Grl. 4. refl. prk. netekti jėgų, pavargti, išsisemti: Jau taip, žinote, visi mes išsikvėpėme, pavargome rš. Išsikvėpė pasaulio pabaisa, sutirpo jos gajumas ir drąsa T.Tilv. ◊ paskutìnį kvãpą iškvė̃pti mirti: Kankina visokiais būdais, pakol vagis neiškvėps paskutinį kvapą V.Kudir. \ kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; prasikvėpti; prikvėpti; sukvėpti; užkvėpti