išplėša reikšmė

Kas yra išplėša? ìšplėša sf. (1) 1. vandens išneštas, išplėštas tarpas, griovys: Iš visų kraštų sklysta sutirpę daiktai srovėmis kaip upės vanduo per pylimų išplėšą prš. 2. išplėšta žemė, išartas dirvonas: Taip ir stovi nesėtos pievų išplėšos Všk. 3. Pl kas išplėšta, nuplėšta; sluoksna, karna: Kai oblius atšipęs, tai daro ìšplėšas Jrb. Iš šaknų yra ìšplėša, arba sluoksna J. Vokelė iš šiaudų pinta ir lazdynų ìšplėšom apsupta Pnd. O ką gi tu dirbsi iš tų išplėšėlių? Sln. 4. K, LsB206 plėšimas, vagystė. 5. K, Š, BŽ261 kas išplėšta, paimta jėga, grobis: Daug išplėšų parvežė kareivis J. Kur dėjai ìšplėšą, grobį? JII,XXIII. Vaiską karaliaus pamušo ir daugel išplėšos gavo S.Stan. Rytą jis ės grobį ir vakare dalins išplėšas Skv1Moz49,27. Niekas nebeužgins jam (ereliui) sudraskyti į kąsnelius savo išplėšos J.Jabl. 6. nuostolis, skriauda; išlaidos: Vieną dieną sugaištu kur nors nuo darbų – jau, rodos, gyvenime didelė ìšplėša Vdžg. Visam gyvenimui (ūkiui) didelę išplėšą padarė besimokydamas Vdžg. Jis didelę ìšplėšą mums padarė Gr. Eisi į teismą, pasidarysi ìšplėšą Ll. 7. scom. kas plėšia, kas daro nuostolį: Kunigai – žmonių išplėšos Ml. Merga – pirmoja namų ìšplėša (ima dalį, kraičius) Km.