sluoksna reikšmė

Kas yra sluoksna? slúoksna sf. (1) BŽ63 1. sing. Rtr, NdŽ tech. iš plaušelių sudarytas purus, nesukrus storo lyno pavidalo verpimo pusgaminis: Karštinė sluoksna, šukuotinė sluoksna TksTŽ. ║ pluoštas: Šiųmečių linų gera slúoksna DŽ1. 2. Ob atskiras linų ar kanapių pluoštelis: Iš slúoksnų veja botagą J.Jabl(Skp). Atskirk man linų slúoksną Kp. Tu labai storom slúoksnom veji virves Šmn. Sluoksninis botagas suvytas iš trijų slúoksnų Užp. Nelygios buvo slúoksnos, tai ir virvė kumeliuota Sdk. Kai veji virvelę, slúoksnas reikia pašlapint Lel. 3. Jn(Pmp), Krs, Vb, Pš, Skdt, Trgn, Pd, LKAI114 nuo medžio (ppr. lazdyno ar karklo) nuplėšta skalelė krepšiams, sietams dirbti, dalgiui tverti ir pan., plėša: Reikia iš lazdų prilupt slúoksnų Šlčn. Kap [lazdyną] nedaugi imi lenkt, tai slúoksna atšokdo Rod. Pirma išsiplėšk sluoksnelių, paskiau mokykis pinti Grz. Išplėšk slúoksnų i nupink krežį, krepšį, kretulą Vkš. Prisiplėšiau slúoksnų, dirbsiu krapšę Šd. Dalgę įtvėrė su slúoksna Brž. Išplėšk karklyno slúoksną, reiks įtverti dalgę Kp. ^ Nuo trumpo karklo ilgą slúoksną nuplėšia (rogės) Užp. 4. kuokštas, pluoštas, gabana (apie šieną, plaukus ir pan.): Sluoksnom da šienas šlapias Dglš. Plaukai jo slúoksnom sulipę, reikia mazgot Brž. Linų sluoksnẽlę suverpsiu Pnd. | prk.: Tiesias per aukštai pakilusį dangų vėjo genamos debesėlių pakulotos sluoksnos rš. 5. žr. sluoksnis 1: Oras slúoksnom vaikščioja Švnč.