Kas yra veja? 1 vejà sf. (4) Jn(Kv), Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KlbIX109(Krtn); JbL249,327, D.Pošk, N, L, Rtr 1. R, MŽ241, Sut, S.Dauk, K, KBII81, LsB312, LL91,256, KŽ, Sn, Rg žema tankia žole užžėlusi pieva, žolynas: Lyguma želianti, veja SD158. Lygi sužėlusi pieva bus vejà, t. y. susivijusi žolė J. Ant vejõs atsigulti KII120. Minkšta tamsiai žalia veja traukte traukė pasilsėti J.Balč. Kad nearama yra – vejà Mžk. Gražus ežerėlis, tokias nedidelis, vidurin sala, tep tokia vejà graži Kpč. Turpes teip kasa: vienas uždura, antras meta, keturi nešio[ja] i kriauna an vejõs Brs. Matai, vejìkė tokia DūnŽ. Kartą atradęs jauną karaliaus sūnų an vejùtės besibovijantį (ps.) Tlž. Sėsk po ąžuolėliu, žaliuoja vejelè, tai pasilsėsi (d.) DrskŽ. Ant tėvo dvaro didžiojo pažėlė žalia vejelė LTR(Zp). Ant kalno, ant aukščiausio nežėlė vejelė žalioji LTR(Mrj). Sunku žemei be vejelės, kaip man jaunai be seselės LTR(Švn). Par lauką jojau – vejẽlė žaliavo JD509. An kalno vejelė, pakalnėj upelė TDrIV19(Vlk). Aplink ugnį ant vejelės jaunimelio šokta (d.) Str. Sėskis ant vejelè, pailsink rankeles (d.) Dr. Kelk, mergyte, nemiegok, žalią vẽją nusišluok LB23. Kiemo veja žydėjo, kad šlavėją regėjo D60. O dūzga, dreba kiemužio vejužė̃lė, jau ir važiuoja mūs jaunoji seselė JV581. Neduok žirgui visą valią, neskraidyk vejelėj N217. Pavelyk manei jaunai žalio[je] vejẽlė[je] šokti JV827. Ai šlaviau šlaviau kiemo vejužė̃lę, laukiau jaunų svetelių JV262. Pilių kalnai, arba piliakalniai, dar ir iki šiai dienai vejomis apsipuošę niūkso A1883,39. | Ir pasodindino tą žemėje Babilonijos ant gražios vejos (lygumoje) BBDan3,1. Jis išvedė mane ant (išbraukta rūmo, skliausteliuose lauko, paraštėje ant vejos) (į laisvą, erdvią vietą, į platybes) BBPs18,19. | [Samanų] vejos – tai tankiai susiglaudusių ir apatinėmis stiebo dalimis į dirvožemį įsitvirtinusių samanų sambūriai rš. Vietomis [didysis plukenis] sudaro grynas povandenines vejas LFII86. Pūvanti augalo dalis kartais būna padengta voratinkliška balkšva grybienos veja rš. 2. Q232, Sn, Pns, Lkm žema tanki žolė: Velėna su veja ižrauta SD39. Ties vienu upės įlankiu Ilgūnas patėmyjo – lyg suminta pievos veja V.Piet. Gražu, kap [kiemas] vejelè apžėlęs LKT381(Vs). Gražus kiemas, vejelè apaugęs Lš. An tėvelio kapo, an močiutės kapo oi ir išdygo žalioj vejẽlė (d.) Mrs. Kur mudu stovėjom, žemelė drebėjo, kur žodį kalbėjom, vejẽlė neaugo (d.) Prl. Dalgelį imsiu, vejelę kirsiu, pas motulę viešnagėn eisiu LTR(Mrk). Tai ir užaugo tiej vieši keleliai žalia vejele LTR(Vrn). Kapai veja užaugo, bet širdyse žaizdos neužgijo LzP. 3. L, Vaižg(Ms), J.Jabl, Š, ŠT172, NdŽ, Vv viršutinis žemės sluoksnis su žole, velėna: Jau išarė visas vejàs Vl. Vejõs nėra, tad molis i kimba viršuo Mžk. Velėna, arba veja, su žolėmis kyši vietomis iš žemės ir želia rš. Nuimkit vẽją ir kaskit durpas Plv. Oi tai uždengia mūsų motinėlę po žaliąja vejele TŽI291. 4. I, Kos39, M.Katk, Trg, Up, Gr, Žr ganykla (ppr. aptverta), laidaras: Išleisk kiaules į vẽją Skdv. Vejà užtverta kiauliums palakstyti Grd. Vaikai parvarė bandą į vẽją Vdk. 5. Sut kelias galvijams varyti į ganyklą, išgana, išvara: Čia vejà – par vẽją gydavo karves Jd. 6. Kos27, P, LBŽ, LFIII187, Akm, Žr bot. rūgtis takažolė (Polygonum aviculare): Vejà auga dideliais krūmais DrskŽ. Vejų̃ arbatą reik gerti Tl. Vẽją reik gerti – nu inkstų gerai Rdn. Vejõs žolė nū nervų Vn. 7. LBŽ, LFII284, Aln, Ktk, Kzt bot. paprastasis varputis (Agropyrum repens): Vejà – žolė, katarų metravos šaknys, nemožna išvaisyt Str. Negrėbstysi vejõs – pavasarį plūgo neinkiši Klt. Vejà pasenus – karvė neėda Strn. Žolės priaugo kvietkeliuosu, vejõs kokios Str. Ravėjau ravėjau vẽją Klt. Šita dirva labai vejà ažužėlus Slk. Visą daržą aptraukė vejà Lb. Žiūriu – visas mano rasodinykas vejà užaugęs Ut. Akėjant paskui akėčias vẽjos insikabinę Gmž. Vejõs šaknis [bado metais] valgė žmonys Dglš. Vejẽlė sudegė – žemė purtni pasdarė Klt.
2 vejà sf. K.Būg(Šl) vijurkas.
veja junginiai
- plaukti prieš vėją kaitaliojant kryptį