išraudoti reikšmė

Kas yra išraudoti? išraudóti tr.; M 1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių (d.) S.Dauk. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos J.Jan. 2. refl. Š pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo rš. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti I. 3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan Š. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan] Mrj. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė Slm. 4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius Š. 5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus Šmn. 6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių Mžš. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius Slm. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas (d.) Dkk. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti J.Jabl. | refl. tr.: Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę Dglš. ◊ [visàs] akìs [sausaĩ] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama J.Bil. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? NS1338. Tautos akys yra sausai išraudotos rš. \ raudoti; apraudoti; atraudoti; įraudoti; išraudoti; nuraudoti; paraudoti; perraudoti; praraudoti; priraudoti; suraudoti; užraudoti