Kas yra raudoti? raudóti, ráuda (ráusti J.Jabl, LD350; SPI129, ráusta Skr, LD350; Sut, ráuma K, LD350; CII941, Sut, N, -ója KBII198, NdŽ, Als, Auk, Drsk, Dv; H, R, MŽ472), -ójo Rt; WP10, I, M 1. intr. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti J.Jabl. Ko tamsta raudi? J.Bil. Tėvelis ráuda, ir aš verkiu JnšM. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta Erž. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt Rš. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių Vd. Ráuda vaikas, ka[d] šalta ganyt Skp. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt Tvr. Einu namo, ráudu, nematau kelio Antz. Ans atrado aną beraudant J. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu Tvr. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs Skdt. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs Jrb. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus TŽIII383. Prašėm raudódami – neturia Slm. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria Šln. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti GrvT78. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu D.Pošk. Kap labai gaila, sunku ir raudoti Aps. Vaikai maži, tiktai ráusčiu Pst. Raudó[ja]u metus, raudó[ja]u, visus takus užuverkiau Ad. Raudó[jo], raudó[jo] – net akim nemato Klt. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót Mlk. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo Mžš. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro Mž561. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus BB1Moz37,34. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais BPII372. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis DP211. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas SGI89. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja KN180. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti srš. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas D34. Ta mergelė rauma pernakt TDrIV192. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? KlpD79. Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius D20. Joja bernužis raudódamas JV349. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu KlvD12. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? N134. Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo LTR(Graž). Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? LTR(Mrk). Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia (d.) Slk. Sena motulė gūdžiai raudoja TŽI244. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau Čb. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo LTR(Slk). | prk.: Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela V.Krėv. ^ Nei raudók, nei giedok iš sarmatos Slm. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) Mžš. Neužverda puodas, koc tu raudók Mžš. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) Vdšk. Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato LTR. Tos pačios akys ráuda ir juokias An. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos Erž. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas LTsV243. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja PPr67. Radęs neskvatok, pametęs neraudók Šmn. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas (armonika) Grv. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda (smuikas) Slk. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo (pavasario perkūnas ir lietus) LTsV465. | refl.: Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio A.Baran. 2. tr. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio Ds. 3. tr. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą Mžš. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia LKGII180(Sl). 4. intr. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža Dglš. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia Klt. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent Lel. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi V.Krėv. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! VoK132. Sigitas štai raudo[ja] ant mūsų vargų I. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos KlvD185. ^ Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos KrvP(Nmn). ║ labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) Slm. Boba, neraudỹ Pst. 5. tr., intr. sakyti rečitatyvu raudos žodžius (apverkiant mirusį); verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas A.Vien. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo LTsII50. Ráuda moterys po nabašnyku Pb. Raudoju (ir garbstau) R352. Senyboj samdydavo raudót Dglš. Raustim sueję [prie numirėlio] Ad. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti Grv. Tu ilgai da[r] raudỹ Str. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo] Eiš. Labai gražiai ráuda OG286. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja BsPIV72. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja LTR(Rš). Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys rš. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo BM430. Aš brolio raudojau Pc. Kas gi man padės brolio raudótie? DrskD209. Kas tavę raudõs, pijoke mano? Pst. Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti rš. Raudosi vaiko brangaus rš. Ištekėjusi duktė raudoja motinos TŽI291. raudótinai adv.: Pakavojo nabašnyką raudotinai Kp. ║ verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų Tvr. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves] Gg. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka Šmn. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu JD1222. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai Lel. 6. intr. prk. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? S.Nėr. Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai S.Nėr. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu J.Balt. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda Rm. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda LTR(Rk). Viršum gervės skrisdamos raudojo S.Nėr. \ raudoti; apraudoti; atraudoti; įraudoti; išraudoti; nuraudoti; paraudoti; perraudoti; praraudoti; priraudoti; suraudoti; užraudoti
raudoti junginiai
- (ap)raudoti, ūbauti