išseikėti reikšmė

Kas yra išseikėti? išseikė́ti tr. K, Š; R45, MŽ2115, N išmatuoti saiku: Išseikė́jau su saiku visą aruodą (miegą) grūdų J. Ryką išseikė́ti KI145. Vieną dieną sumanė žmogus išseikėti velnio auksą S.Nėr. Kai išseikėjęs, įdavęs nunešti saiką S.Dauk. | prk.: Per tokį trumpą laiką jos širdis išseikėjo viso gyvenimo vertybę rš. \ seikėti; apseikėti; atseikėti; daseikėti; įseikėti; išseikėti; nuseikėti; paseikėti; perseikėti; priseikėti; suseikėti