išvaldyti reikšmė

Kas yra išvaldyti? išvaldýti tr. 1. Š, Rtr, KŽ kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė Krš. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo Trk. ║ kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų išvaldžiau arklius, dirbau su anais Ms. ║ kurį laiką turėti: Asmuo, nustatytą laiką be pertraukos išvaldęs svetimą daiktą kaip savo, įgyja į jį nuosavybės teisę LTEX99. | prk.: Drugio ligą vieniuoleka metų išvaldžiáu Šts. 2. padaryti valdant: Kas čia išvaldýta, vienas Dievas žino: kas gali ir prieina, tas plėšia viską Brb. 3. įstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Neižgalėtas, neišimamas, neižvaldomas SD192. Neišval̃dė žemės, išvarė visus Skp. ^ Motriška keturias kerčias laiko, o vyras ne vieną neišval̃do Jdr. 4. priversti klausyti, sudrausti: Aug kieme mergelė dailiu augumeliu, visi džiaugias, visi glaudžias, kaip reiks išvaldyti? KlpD52. 5. refl. KŽ susitvardyti, susilaikyti: Kaip sūnus negal išsivaldýti nuo prasto darbo J. \ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti