pavaldyti reikšmė

Kas yra pavaldyti? pavaldýti tr. BzF194 1. N, M, NdŽ, DŽ kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų Vaižg. 2. žr. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt RD193. Ir pavaldyta bus žemė po veidu Viešpaties Ch4Moz32,22. 3. kurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Lauką kelis metus pavaldýti NdŽ. Kai vienas atliksi, tai bijosi ir gyvulį pavaldýt Šmn. | refl. NdŽ. 4. R, MŽ, N, Tl, Yl, Nj pajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Pavaldo jis gyvenimą vienas J. Viena tos žemės nepavaldýsi Krtn. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių Vaižg. 5. SD1134, Sut, N žr. užvaldyti 2: Atėjo … tie milžinai in to pono dvarą, sau pavaldė ir nieko jie in sodą neleisdavo BsPIV143. | Ant pikto … daro tas gi neprietelius dūšios, kurį gi vieną … pavaldo sau SPII75. ║ paveldėti: Jaunesnysis gi pavaldydavo likusįjį turtą tėvams mirus A1884,157. Jis pavaldė nuo tėvų didelius turtus A1885,82. 6. NdŽ, KŽ, DŽ1, Klt įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Iš peties rankos nepavaldaũ Rm. Visai nebepavaldaũ [rankos], kaip ne mano Pšš. Kas čia do liga man – aš rankos nebegaliu pavaldýt i kojos Pl. Ale labai sunki [pakelti], toks žmogus suzmekęs, savęs nepaval̃do Ssk. Negerai, ka savęs negali pavaldýti Brs. Jau kokie penki metai, kaip jis man davė į šoną, tai ir dar šono nepavaldau LTsIV528. Koją iš kirkšnies pasuko – nebepavaldo M.Katil. | Riešas nebepavaldo pirštų KŽ. ║ tvirtai laikyti, nulaikyti: Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį Vaižg. Kas nepuola kalboje, tas yra tobulas vyras, kursai ir visą kūną gal pavaldyt BtJokL3,2. | refl. tr.: Nebepasivaldaũ tų rankų Bsg. ║ refl. NdŽ, Pc pajėgti judėti, pasijudinti: Vėjas perpūtė, nebepasivaldaũ DŽ1. Tiek pavargau, kad nepasivaldaũ Mrj. Nieko nepasivaldaũ, negaliu paeit, save aptvarkyt, iš lovos išlipt Ukm. Nebėr sveikatos – pasilankstai i nebepasivaldaĩ Mžš. ^ Nepasival̃do kaip apatinė pusė girnų Bsg. 7. galėti, mokėti naudotis: Ta moteriškė visai nemokyta, vos ne vos plunksną pavaldo Pt. Dailidžiauti eidavo jau suaugę vyrukai, kurie mokėdavo pavaldyti kirvį ir pjūklą rš. Kas ginklų dar nemoka pavaldyti? Vd. 8. N, NdŽ pajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuoti: Ka rankos atšalo, negaliu nė su vienu pirštu pavaldýti vairą Trk. Ne jam pavaldýt toks arklas; senam, įpratusiam žmogui ir tai sunku trivalniai nuturėt Jnš. Ans iš viso traktoriaus nepaval̃do End. 9. NdŽ kurį laiką palaikyti traukiant, vedant: Motriškoms padėti reikėjo su žambiu, žambį pavaldýti Skd. Atvažiuok per bulviakasį, bent arklius pavaldysi rš. 10. N, NdŽ pajėgti tvardyti: Visi vienodai rodėsi žmonėmis nenusistovėjusiais, dar nepavaldančiais jauno savo temperamento ir todėl išsišokstančiais Vaižg. | refl. NdŽ: Ji turėjo kiek pasivaldyti, kad aštriai neatsakytų rš. ◊ liežùvio nepasivaldýti kalbėti ko nereikia, netylėti: Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi! Žem. \ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti