išvažiavimas reikšmė

Kas yra išvažiavimas? išvažiãvimas sm. (1) Š, DŽ1; Sut, N, Amb, LL119, L, ŠT2 1. M, Rtr, NdŽ, KŽ, Vvr → išvažiuoti 2: Prieš išvažiãvimą iš jaunosios pusės, jaunajai veža [skrynias] Avl. Visas išvažiãvimas lig Kauno ir tuos Druskinykuos Prn. Prieš tavo išvažiãvimą kepsme duoną Dglš. [Susižeidė] gal tyčia, idant pasinaudotų daktaro išvažiavimu ir susipažintų su medicinos seserimi Justina, o gal netyčia rš. Nes ir prietelius prieteliu atkako, bet vėl veikumi ižvažiãvimu didesnį gailėjimą paliekt DP237. 2. NdŽ, KŽ → išvažiuoti 6: Prieš išvažiãvimą pradėjau dirbt Lel. Aš po jo išvažiãvimo niekur negalėjau nait (nueiti) Jrb. Nesitikėjo, kad jo išvažiavimas sukeltų tiek triukšmo J.Balč. Išvažiavimo valanda LL288. 3. → išvažiuoti 9: Čia mat ir išvažiãvimas nelabai geras, kelias nelabai lygus Kp. 4. važiavimo reikmenys (vežimas, pakinktai ir kt.): Jo geras išvažiãvimas Tvr. Bagotyrius buvo, jo ir išvažiãvimai buvo ne toki, kaip pas mus, vis gražūs Ml. 5. vieta, pro kurią išvažiuojama: Kone visuose išvažiavimuose iš miesto ginkluoti patruliai stabdė automobilius sp. 6. išvykimas pramogauti, išvyka: Buvo surengtas vasaros metu sėkmingas išvažiavimas sp. \ važiavimas; antvažiavimas; apvažiavimas; atvažiavimas; įvažiavimas; išvažiavimas; nuvažiavimas; pavažiavimas; parvažiavimas; pervažiavimas; pravažiavimas; privažiavimas; suvažiavimas; užvažiavimas