išžerti reikšmė

Kas yra išžerti? išžer̃ti, ìšžeria, ìšžėrė K, Grnk, Kč, išžérti, ìšžeria, išžė́rė BŽ78 1. tr. N, Šlč, Amb, KŽ žeriant išbraukti, iškasti: Išžer̃k žarijas iš pečiaus, iš ugnavietės J. Išžer̃k žarijas iš krosnies ir sužerk židinėn Š. Išžer̃t reikia pelenus, žairas Dbč. An pripečko, sienos pusėn, padaroma kap kokia kešenė žarjom iš pečiaus išžert, duobe vadinama Lš. Ìšžeriame žarijas, iššluojam i kepam duoną Dv. Iškūreni, žarijas laukan ìšžeri, tai ka eini maudytis, akmenai čirškia Krk. Išžer̃k iš sėtuvės miltus Pns. Išžėriau grūdus iš aruodo Mrs. Atverčiau [laivelį], išžėriau su žagaru smėlį, iššlaviau visą I.Šein. | Krosnį išžer̃ti DŽ2. Išžer̃k pečių Srv. | refl. tr. Š: Višta išsìžeria … grūdus KI115. Tuo tarpu Marcė pakrovė į krosnį pakurų, uždėjo malkų, išsižėrė iš pelenų žarijų, paėmė balaną ir pritūpusi ėmė pūsti ugnį V.Myk-Put. 2. tr. išpilti, išmesti: Tašę plopt! – tuos kiaušinius ìšžėriau Mrc. Ìšžėriau paršam visus kiaušinius Rod. | Smulkius piningus žertè ìšžeru (išmėtau), nėkai Krš. 3. tr. KŽ gausiai išmesti, išskleisti: Trenkė perkūnas, išžerdamas visą spiečių kibirkščių rš. | refl.: Žiežiurbos visuos šonuos išsìžėrė Ds. | prk.: Akys kerštu išsižėrusios LC1880,3. 4. intr., tr. prk. šiurkščiai išsakyti: Ką žino, tą išžė́rė akysan Dglš. Aš jam visa išžė́riau kaip ant delno Rk. Ìšžėrė ìšžėrė ir nuejo Ds. 5. tr. prk. išvyti, išvaryti: Ateis tokis čėsas, kad lietuviai lenkius išžer̃s iš Vilniaus Asv. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti