nužerti reikšmė

Kas yra nužerti? nužer̃ti, nùžeria, nùžėrė K, Š, NdŽ, nužérti, nùžeria, nužė́rė 1. tr. B, R9, MŽ11, N, K, Sutk, Tlž žeriant nubraukti, pašalinti: Nužer̃k krosnyje žarijas į šoną NdŽ. Nužerk anglis nuo klecko viršaus J. Ugnį nùžeri, išsiimi bulbę ir valgai DrskŽ. Didumą žarijų nužer̃k, kad teip nežerplėtų Grž. Laurukas pajuokavo, nužerdamas anglis nuo karštų smilčių, apkaupdamas jomis bulbes Vaižg. Dulkes nužė́riau, prašom sėst Kur. Kad aš jaunas galėtau, nuog galvelės aukselį nuimtau, nuog sparnelių perlelius nužertau LTR(Srj). Rožių pumpurams sprogstant, žemė nuo krūmelių nužeriama rš. Medynuose žiemą nuo puskrūmių nužeriamas sniegas rš. Nužeri nuog korio bites, ir visa Dv. Kiti nemuša i uodo, tik nùžeria Kzt. Nužer̃siu žemė̃j [blakes], sutrint nesutrinsiu Šlvn. Šukų [linams šukuoti] nebuvo, tik su ranka nùžėrė [spalius] Snt. Moteris perbraukė pirštais per veidą, lyg užkibusį voratinklį nužerdama V.Bub. | Nužer̃ti balaną (nukrapštyti sudegusią dalį) OG37. | Aš tą karpą nùžėriau tris kartus [užkalbėdama] Kpč. | prk.: Taigi nužerkime visus neapykantų ir kitokius pelenus nuo rusėjančio po jais įgimto mūsų gerumo, jei norime rimties susilaukti Vaižg. | refl. tr. Š: Nuo akių smėlį tik nusìžėrė ir nuėjo Srj. Jurgis nusižeria nuo kelnių smulkias medžio drožleles V.Bub. 2. tr. nublokšti, nustumti į šalį: Ona, nuo kaktos nužėrus tik plaukus, žiūri į Traidną A1885,36. Vienas šuo prišokęs nužėrė bliūdą nuo stalo LMD(Nm). Augustas plačiu mostu nužėrė viską nuo stalo ant grindų V.Bub. | prk.: Net ir labai naudinga patirtis nukenčia, kai bet kokia kritika nužeriama į šalį A.Škėm. | refl. tr.: Jis nusižėrė plaukus už ausies V.Myk-Put. ║ smarkiai nustumti: Atgalia ranka nùžėrė mane šonan Pns. Kodėl jūs nenùžeriat [nuo suolo], tos judošiai vištos neužtvertos Šil. | prk.: Labai plačiai nuejo – septyni vaikai nužer̃t nuog tėviškės! Vlk. 3. refl. tr. nusipilti: Saldainių nusìžėriau trupuluką DrskŽ. Nusižer̃k krūvelę smulkių pinigų NdŽ. 4. tr. prk. gausiai nuberti: Žydi jazminai, baltais vainiklapiais nužerdami žemę M.Katil. 5. tr. DŽ nušviesti: Džiaugsmas nùžėrė jo veidą NdŽ. Į jo šypsenos nužertą veidą vėl grįždavo pirmykštis rūstus nusivylimas J.Avyž. Atsirėmęs į verandos duris, jis sielvartingu žvilgsniu žiūrėjo pro sodo medžius į nusileidžiančios saulės auksu nužertus laukus V.Myk-Put. [Saulė] smagiu aukso rausvumu nužėrė kelią, medžius, trobas ir laukus J.Jank. Pastovėjo, pasižiūrėjo ir staiga, lyg kokiai šviesai nužėrus jos omenę, atsigręžė ir ėmė vikriai kulniuoti namo J.Paukš. Tu pamatei jį, žengiantį plačiu pasaulio vieškeliu, pamatei jį, saulės nužertą P.Vaičiūn. 6. tr. nupjauti dalgiu, nukirsti: Nùžėriau penkias geras pradalges ir jau rugių kap neliko Brt. Šiandiej gal šitą šmočiuką rugių nužérsma Vžns. Gal avižas dvieja par dieną ir nužer̃siam Kair. 7. intr. Dkš smarkiai nueiti, nuvažiuoti: Pasikinkę drigantą nùžėrėm į Darbėnus Dr. Dundulis ir keletas žurnalistų nužėrė prospektu L.Dovyd. 8. tr. brangiai paimti, nuplėšti: Ją žers ir nužer̃s [perkant] Lp. 9. tr. nutvilkyti: Kiek nėr proto vaikams: garas nū̃žėrė žandą vienam, kitas lenda pri garo Šts. Kordušas atkišo Mikasei saują pinigų, o ji stovėjo nejudėdama, nužerta kaip liepsna J.Marc. 10. tr. prk. nuplakti, primušti: Rykštim nužė́rė gerai Šš. 11. tr. prk. atleisti: Iš pačto jį nùžėrė Gs. Jau gal seniūną kuopa nužer̃s NdŽ. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti