užžerti reikšmė

Kas yra užžerti? užžer̃ti, ùžžeria, ùžžėrė K, NdŽ, užžérti, ùžžeria, užžė́rė R420, MŽ569, Sut, N, ŠT419 1. tr. užberti, užpilti: Užžerti ugnį B226. Bulbes kepdamas užžerk su anglimis, su pelenais, pelene kad iškeptum, nedegtum J. Žarijos neužžertos spygso J. Ugnį žarijėlėm ùžžeria, kad mituliai neužblėstų Grž. Užžer̃t pelenam [bulves kepant] smiltinys buvo DrskŽ. Reikia ugnelę užžértienai ir eitie namo Skp. Žarijas užžer̃davo su pelenims, kad neužgestų Tlž. Kelius sniegas ùžžėrė DŽ. Daigų sodinamoji mašina, kuri daro vagutes, įstato … augalų daigus, užžeria juos, apspaudžia ir palaisto LTEII525. Paparčių ataugas reikia prismeigti ir užžerti žemėmis rš. Brolius laidojo, graudžiai raudojo žemele užžerdamì (d.) Jž. Užžer̃s ant akių žemių (palaidos), ir po manęs Bgt. Motiną užkasė, tėvą smėliu užžėrė, vaiką vieną – neverkė, o dabar, gyvulį užkasdamas, apsiverkė P.Cvir. Tai darydamas žarijas užžersi ant galvos SPI349. 2. intr. prk. šiurkščiai pasakyti, atšauti: Ùžžėrė pačiai: – Nevala tu! Krš. Aš jai ažužė́riau ažu liežuvius gerai Klt. 3. refl. prk. staiga parausti: Tep užsìžėrė vaiko visas veidukas, gal bus votis Rdm. Tik pavaikščioju, koja ir užsìžeria Rdm. Tai apdegino saulė rankas – net užsižėrę Rdm. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti