įtikėjimas reikšmė

Kas yra įtikėjimas? įtikė́jimas sm. (1) Rtr, KŽ; H180, R, MŽ, N, Sut, M, LL271, MP129 → tikėti: 1. Rtr, Ser. | refl.: Įsitikė́jimas daug daro: įsitika – i pagyna Krš. Žodžiai buvo ištarti su tokiu svarumu ir įsitikėjimu, kad niekas nedrįso paprieštarauti rš. Gydytojai su įsitikėjimu teigia, kad rytoj mirsiąs Db. 2. Be tvirto įtikėjimo ing Dievą gyvenimas ant žemės būtų liūdnas I. Toks stiprus įtikė́jimas Žeml. Po įtikėjimo ing Dvasę šventą, tujau tikiam ing šventą bažnyčią brš. [Jėzus] bara jų neįtikėjimą ir širdies kietybę BPII107. Neradau teip didžio intikėjimo tautoje Izraelio DP77. Petrą… Viešpatis… uola pramint ir padaryt teikės (atžvilgiu galingo ir stipraus intikė́jimo jo) DP468. Neintikėjimas žmonių tiesos Dievo nepaniekin MT116. 3. M.Valanč religija, tikyba: Liuterių įtikėjimas I. Neturiam nė vieno kunigo, kursai mumis mokytum švento įtikėjimo S.Dauk. Disidentas esąs kitokio įtikėjimo I. Intikėjimas, alba viera, tatai yra, kada žmogus iš Dievo žodžio mokinasi BPII157. [Veidmainis] meilės neturėjo, kuri intikė́jimop buvo privaloma DP317. Yra tiktai vienas Viešpats Dievas, vienas tiktai šventas įtikėjimas Tat. | refl.: Neteisingai sako, jog, ieškodami kitų tarpininkų, neturiame įsitikėjimo į Kristų brš. 4. → įtikėti 3: Daugesniai padarė pikta draugystei žmonių įtikėjimas į žavėjimus M.Valanč. 5. KŽ prietaras: Ji žino daug visokių įtikė́jimų Gž. Šitas įtikėjimas iki šiai dienai tūlose vietose liekti A1884,134. Miestą nu piktų įtikėjimų apvalė S.Stan. Žmonės turi įtikėjimą, kad monai nusiduoda tik iki trijų kartų rš. 6. Rtr, KŽ → įtikėti 5: Pas mistrą turėjo įtikėjimą S.Dauk. Laimėjo jis įtikėjimą ir paguodonę V.Kudir. | refl. Sut, NdŽ, KŽ: [Viršininkas] turi įgijęs žmonių įsitikėjimą rš. Draugija randanti vis dažniau įsitikėjimo ir užuojautos visuomenėje LTII605. Tokie žmonės kelia nuostabumą, bet ne įsitikėjimą rš. Į naują jauną gydytoją ir žmonės mažesniu įsitikėjimu žiūri, negu į senį ir jau įgudusį rš. Paskutinis įsitikėjimas savo galia staigiai gęsta Vaižg. ║ refl.: Nebveiza nė pačios, nė vaikų – toks įsitikė́jimas į tą mergę! Vkš. 7. refl. Krš → įtikėti 7 (refl.): Insitikėjimas yra netikras pagyrimas arba perdėtas Gmž. \ tikėjimas; įtikėjimas; ištikėjimas; nusitikėjimas; patikėjimas; prisitikėjimas; užtikėjimas