Kas yra kalbus? kalbùs, -ì adj. (4) K; SD156, CI284, MŽ82, M kuris mėgsta daug kalbėti, šnekus, plepus: Kurs nuolatai kalba, vadinas kalbùs J. Niaura buvo labai kalbus žmogus Vaižg. Ir čia autoriui reikėjo kalbesniam būti J.Jabl. Po tėvo mirties nebekalbūs pasidarė ir jo sūnūs A.Vien. Jie darėsi kaskart gyvesni ir kalbesni rš. Piktas ir nekalbus nuėjo į paupę rš. Ji buvo kalbi šeimininkė rš. Paprastai kalbi Lida tylėjo sp. Tas vyras nekalbùs Kpr. Mūs žentelis, širdele mano, toks kalbùs, kad negali Brt. Moters beveik visos kal̃bios Brt. Aš, būdavo, tep nekalbùs buvau, kad pradėt nedrįsdavau Brt. Tėvas buvo be galo kalbùs žmogus Skd. Kal̃bią žmonelę gavo Ds. Neskenčia tykus, nusbosta kalbùs Ds. Labai kalbi bu[v]o Ieva DP440. ^ Kalbio kalbo[je] vėjai švilpa Šll. Kalbi kalbelė – vėjo malūnėlis Šl. Kalbus kalbą, darbus darbą randa Mrk, Vlkj. Kalbùsis kal̃ba, darbusis dirba Skr.
kalbus reikšmė
kalbus rašyba: kalbusekalbus country harborkulbhushan yadavkalbus country harbor inc. oshkosh wikalbuse majakalbus country harbor reviewskalbus marie francekalbus gyneco
Kitos žodžio kalbus reikšmės: Kalbus angliškai Kalbus vokiškai Kalbus sinonimas Kalbus antonimas Kalbus latviškai